Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis penktadienį pareiškė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje dirba apie 400 buvusių sovietų represinės struktūros KGB darbuotojų bei slaptų bendradarbių.
Politikas pripažino neturintis patvirtintų duomenų
Kalbėdamas Žinių radijui R. Žemaitaitis minėjo valstybės tarnautojus, teisėsaugos darbuotojus ir panašiose srityse dirbančius žmones. Jis juos pavadino Lietuvoje „aktyviai veikiančiais kgb’istais“.
Tačiau politikas pabrėžė, kad 400 yra preliminarus skaičius ir tikslių patvirtintų duomenų jis neturi. Viešai nepaaiškinta, kuo remiantis šis skaičius apskaičiuotas, taip pat nepateikta jokio valstybės institucijų patvirtinimo ar atsakymo. Todėl 400 yra R. Žemaitaičio viešai išsakytas teiginys, o ne oficiali statistika.
Seime siūloma duomenis išslaptinti nuo 2028 metų
KGB bendradarbių klausimą R. Žemaitaitis kėlė ir anksčiau. 2025 metų gruodžio 18 dieną Seimas po pateikimo pritarė svarstyti jo projektą, pagal kurį valstybei žinomi bendradarbių duomenys būtų išslaptinti nuo 2028 metų.
Siūlyta paviešinti su sovietų struktūromis bendradarbiavusius politikus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus, teisėjus, karius, valstybės bei savivaldybių įmonių ir viešųjų įstaigų vadovus, partijų narius bei žurnalistus. Pasak R. Žemaitaičio, iki 2028-ųjų įgaliotos institucijos turėtų parengti duomenų išviešinimo tvarką, metodiką ir sprendimų priėmimo procedūrą.
Kitą politiko iniciatyvą – panaikinti 1999 metais priimtą KGB bendradarbių registraciją ir apsaugą reglamentuojantį įstatymą – 2026 metų gegužės 6 dieną Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė atmesti. Už atmetimą balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš – trys, tačiau galutinį sprendimą dar turėjo priimti visas Seimas.
Vyriausybė įspėjo apie grėsmę nacionaliniams interesams
Pagal galiojančią tvarką užregistruotų, prisipažinusių ir į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateikta informacija saugoma 75 metus. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad 1999 metais prisipažino daugiau kaip 1,1 tūkst. asmenų.
Šis skaičius nėra tiesiogiai palyginamas su R. Žemaitaičio minimais 400 žmonių: daugiau kaip 1,1 tūkst. apima visus tuomet prisipažinusius bendradarbius, o politikas kalba apie asmenis, kurie esą dabar dirba valstybės tarnyboje, teisėsaugoje ar viešajame sektoriuje.
Vyriausybė siūlymui plėsti išslaptinimą nepritarė. Ji argumentavo, kad tai pažeistų prisipažinusių asmenų teisėtus lūkesčius bei teisinio tikrumo principą ir galėtų pakenkti nacionaliniams interesams. Vyriausybė taip pat įspėjo, kad paskelbus turimą informaciją priešiškų valstybių žvalgybos galėtų lengviau nustatyti neprisipažinusius buvusius SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbius ir panaudoti šias žinias prieš Lietuvą.
