Rusijos ambasada Belgijoje rugsėjo 28 d. pareiškė, kad Maskva esą pasirengusi panaudoti „visą turimą ginkluotės arsenalą“, jeigu NATO šalys mėgintų izoliuoti Rusijos Kaliningrado sritį. Lietuvos prezidentūra šiuos grasinimus pavadino nepagrįstais ir vertino kaip psichologinio spaudimo priemonę.
Maskva kaltina NATO rengiant izoliavimo scenarijus
Rusijos diplomatai tvirtino, kad NATO veiksmai dėl Kaliningrado smarkiai didina tiesioginio ginkluoto susidūrimo su Rusija riziką. Pasak ambasados, Aljansas Baltijos regione esą kuria naujas grėsmes Rusijos laivynui ir modeliuoja Kaliningrado srities atskyrimo bei šiaurės vakarinių Rusijos uostų izoliavimo scenarijus.
Ambasada taip pat teigė, kad nuo 2025 m. sausio vykdoma NATO operacija Baltijos jūroje „Baltijos sargybinis“ esą naudojama vienašališko tarptautinės laivybos blokavimo mechanizmams išbandyti. Tai yra Rusijos pateiktas, o ne NATO patvirtintas operacijos vertinimas.
Maskvos pozicija diplomatiniais kanalais perduota NATO Tarptautiniam sekretoriatui, koordinuojančiam kasdienį Aljanso darbą, ir Belgijos užsienio reikalų ministerijai. Pareiškimo pabaigoje Rusija paragino NATO valstybes atsisakyti, jos žodžiais, eskalacinių pareiškimų ir veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto konfrontacijos.
Prezidentūra grasinimus vadina psichologiniu spaudimu
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pareiškė, kad Rusijos grasinimai neturi pagrindo.
Jo teigimu, nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusija mėgina skaldyti Vakarų vienybę ir priversti sąjungininkus nutraukti paramą Ukrainai. Prezidentūra griežtai pasmerkė grasinimus panaudoti jėgą bei pareiškė, kad Maskvos pastangos priversti Lietuvą nutraukti arba apriboti karinę paramą Ukrainai liks bevaisės.
D. Matulionis patvirtino, kad Lietuva ir toliau visapusiškai rems Ukrainą. Jis pabrėžė, jog NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia grėsmės nei Rusijai, nei kitoms valstybėms, o Lietuva nuosekliai laikosi savo įsipareigojimų dėl tranzito į Kaliningrado sritį.
Prezidento patarėjas taip pat priminė, kad liepos 7–8 d. Turkijos sostinėje Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkų vadovai dar kartą patvirtino įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį: vienos NATO narės užpuolimas laikomas visų Aljanso valstybių užpuolimu.
Prezidentūros teigimu, Lietuva stiprina krašto apsaugą ir oro gynybą, treniruojasi su sąjungininkais bei Lietuvoje dislokuotomis NATO pajėgomis ir yra pasirengusi kartu ginti visą Aljanso teritoriją.
Kaliningrado grupuotė tebėra susilpnėjusi
Lietuvos žvalgybos 2026 metų vertinimu, Kaliningrade dislokuota Rusijos karinė grupuotė tebėra laikinai susilpnėjusi, nes didžioji jos sausumos pajėgų karių ir kovos technikos dalis išvežta kariauti prieš Ukrainą.
Kartu Rusija Kaliningrado srityje aktyviai naudoja radioelektroninės kovos įrangą palydoviniams signalams trikdyti ir klastoti skirtingu atstumu, trukme bei intensyvumu. Ši įranga pirmiausia naudojama Kaliningrade ir jūroje esantiems Rusijos kariniams objektams bei ypatingos svarbos civilinei infrastruktūrai saugoti nuo bepiločių orlaivių, beekipažių katerių ir palydovine navigacija nutaikomų raketų.
Palydovinių signalų trikdžiai kartu kelia pavojų regiono civilinei aviacijai ir laivybai. Lietuva yra pareiškusi, kad nesuteikė ir nesuteiks Ukrainai leidimo skraidinti orlaivius per Lietuvos teritoriją atakoms prieš Rusijos valdomas teritorijas.
