Rusija sustabdė laivybą Azovo jūroje po to, kai per mažiau nei savaitę Ukrainos dronai taikėsi į 90 laivų, įskaitant „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius, pranešė „The Guardian“.
Dono–Azovo kanalas užsidarė eksportui
Rusija liepos 10 d. sustabdė laivybą Dono–Azovo kanalu, kuris jungiasi su Rusijos upių tinklu ir Kaspijos jūra. Maršrutas per Kerčės sąsiaurį ir Turkijos Bosforą faktiškai uždarytas eksportui.
Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi liepos 12 d. teigė, kad jo daliniai per naktį smogė 10 tanklaivių, 4 keltams, Syzranės naftos perdirbimo gamyklai ir kelioms elektros pastotėms okupuotame Kryme. Pasak jo, Rusijos „šešėlinis laivynas“, gabenantis sankcionuotus naftos produktus, „pastebimai traukiasi“ ir nebegali naudotis Kerčės sąsiauriu.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas sakė, kad Kremlius prarado kontrolę „kritiniame“ jūrų koridoriuje, kuriuo judėjo kariniai laivai ir per Berdiansko bei Mariupolio uostus buvo gabenami grūdai iš okupuotos Pietų Ukrainos. Jo teigimu, be Dono–Azovo maršruto Kaspijos jūra tampa „ežeru“, o Rusijos mažoji Kaspijos flotilė lieka įstrigusi.
Kyjivas smogia laivams ir degalų tiekimui
Ukrainos generalinis štabas liepos 11 d. pranešė, kad per naktį Azovo jūroje buvo apgadintas 21 naftos ir naftos produktų tanklaivis, 4 vilkikai, 2 krovininiai laivai ir žemsiurbė. Rusijos pareigūnai tą pačią atakų bangą sumenkino, teigdami, kad buvo užpulti tik 4 laivai, o per Ukrainos dronų smūgius žuvo 1 žmogus.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaris liepos 9 d. patvirtino, kad Ukrainos dronai Azovo jūroje padegė 2 naftos tanklaivius; vieno jų įgula buvo evakuota. Liepos 12 d. jis pranešė, kad Azovo–Juodosios jūros laivybos kanale dronu apgadintas tanklaivis buvo tuščias ir, jo teigimu, naftos išsiliejimo grėsmės nėra.
Syzranės gyventojai liepos 12 d. apie 5 val. ryto pranešė girdėję dronus ir sprogimus, o nuotraukose bei vaizdo įrašuose matėsi didelis gaisras naftos perdirbimo gamykloje. Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas sakė, kad Ukrainos ataka pietvakarių Rusijoje pražudė 1 žmogų ir sužeidė dar 3, tarp jų vaiką; Rusijos žiniasklaida taikiniu vadino Syzranės naftos perdirbimo gamyklą.
Krymo izoliavimą Kyjivas sieja su ilgojo nuotolio smūgiais
AP nurodė, kad smūgiai Azovo jūros tanklaiviams yra Ukrainos pastangų atkirsti degalų tiekimą Rusijos 2014 m. aneksuotam Krymui dalis. „Atlantic Council“ vyresnioji tyrėja Jevgenija Gaber smūgius siejo su platesne Ukrainos strategija izoliuoti Krymą ir „paversti jį sala“, silpninant Rusijos logistiką, degalų tiekimą ir pajėgų aprūpinimą Pietų Ukrainoje.
Dėl kartotinių Ukrainos atakų Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis, pranešta apie plačius elektros tiekimo sutrikimus, didelį benzino stygių ir smukusį pusiasalio turizmo sektorių. Volodymyras Zelenskis smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai vadina Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijomis“, atsaku į Maskvos atsisakymą nutraukti karą.
Kremlius atmeta prielaidą, kad tokie smūgiai priartins taiką. Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog eskalacija ir karinis spaudimas, Maskvos vertinimu, tik verstų Rusiją kurti didesnę „saugumo“ arba buferinę zoną Ukrainoje.
Tą pačią liepos 11–12 d. naktį Rusijos atakos Ukrainos Dnipropetrovsko srityje pražudė 3 žmones, iš jų 2 Kryvyj Rihe. Atskirą drono ataką Chersone, mero Jaroslavo Šanko duomenimis, žuvo 48 metų vyras.
