Rusijos Šiaurės Kaukaze esančios Čečėnijos vadovybei artimas, neįvardytas čečėnas leidiniui „The Economist“ teigė, kad respublikos interesai Ukrainoje esą labai nutolę nuo Maskvos interesų, o Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas nenorįs aukoti savo gyventojų.
R. Kadyrovas skelbia išsiuntęs daugiau nei 70 tūkst. žmonių
Balandžio 29 dieną susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu R. Kadyrovas pareiškė, kad Čečėnija parengė ir į karą Ukrainoje išsiuntė daugiau kaip 70 tūkst. karių.
Dar anksčiau Čečėnijos vyriausybės vadovas Magomedas Daudovas raportavo R. Kadyrovui, kad nuo plataus masto karo pradžios į frontą išvyko 70 880 žmonių. Toks pat skaičius skelbtas ir kovo 28 dienos respublikos valdžios pranešime. „The Economist“ cituojamoje analizėje tai įvertinta kaip maždaug 9 proc. visų Čečėnijos vyrų ir galimai didžiausias santykinis rodiklis tarp Rusijos regionų.
Vis dėlto žmogaus teisių projektas „Memorial“ perspėja, kad oficialiose suvestinėse gali būti skaičiuojamos sutartys bei pakartotiniai tų pačių žmonių siuntimai, todėl šie duomenys nebūtinai reiškia tiek pat skirtingų karių.
Patvirtintų žūčių dalis išlieka maža
Liepos 10 dienos „Mediazona“ duomenimis, vardais buvo patvirtintos 540 iš Čečėnijos kilusių karių žūtys. Tai sudarė 0,2 proc. visų patvirtintų Rusijos nuostolių, nors Čečėnijoje gyvena apie 1,1 proc. Rusijos gyventojų.
„Mediazona“ kartu su BBC ir savanoriais sudaro vardinį žuvusiųjų sąrašą iš viešų šaltinių, tačiau pažymi, kad į jį patenka ne visos mirtys. Vienas mažesnės žūčių dalies paaiškinimų – savanorių iš kitų Rusijos regionų verbavimas į Čečėnijoje formuojamus specialiosios paskirties „Achmat“ dalinius. Jų vadas Aptis Alaudinovas yra sakęs, kad etniniai čečėnai sudaro tik apie ketvirtadalį šio junginio karių.
Šaltinis teigia, kad čečėnams nurodoma saugotis
Vadovybei artimas šaltinis teigė, kad Čečėnijos gyventojams „Achmat“ būryje nurodoma pernelyg nerizikuoti ir saugotis. Portalas „Agentstvo“ rašė, jog Rusijos prokarinėje aplinkoje šis junginys pramintas „TikTok kariuomene“ dėl vaizdo įrašų, filmuotų toli nuo fronto.
„Memorial“ duomenimis, R. Kadyrovui tiesiogiai pavaldžių saugumo ir karinių struktūrų personalas po 2022 metų invazijos išaugo iki daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, nuo anksčiau buvusių 16–18 tūkst. Projektas taip pat nurodo, kad Čečėnijoje priverstinis verbavimas galėjo būti naudojamas kaip bausmė už tariamus nusižengimus valdžiai.
Publikacijoje pabrėžiama, kad vyresni nei 35 metų čečėnai prisimena Rusijos kariuomenės bombardavimus ir vadinamąsias valymo operacijas per Čečėnijos karus, todėl turi papildomų priežasčių nepalankiai vertinti karą Ukrainoje.
