Central Bank of Russia

Rusijos centrinio banko rizikos scenarijus numato dvejų metų ekonomikos nuosmukį

Rusijos ekonomika 2027 ir 2028 metais galėtų trauktis pirmą kartą per tris dešimtmečius, rodo šalies centrinio banko parengtas rizikos scenarijus. Pagal jį, smarkiai atpigus naftai ir dar labiau sugriežtinus Vakarų sankcijas, infliacija vėl taptų dviženklė, gyventojams tektų mažinti išlaidas, o Rusijos Nacionalinio gerovės fondo likvidžiosios lėšos galėtų greitai išsekti. Pats centrinis bankas šį scenarijų laiko mažai tikėtinu – pagrindine prognoze išlieka gerokai palankesnis bazinis scenarijus.

Nuosmukis tęstųsi dvejus metus

Rusijos centrinio banko paskelbtame pinigų politikos dokumente numatyta, kad pagal rizikos scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas 2027 metais sumažėtų 3–4 proc., o 2028-aisiais – dar 1,5–2,5 proc.

Tai būtų pirmasis dvejus metus iš eilės trunkantis Rusijos ekonomikos nuosmukis nuo 1995–1996 metų. Pagal mastą jis būtų didžiausias nuo 2009-ųjų, kai pasaulinės finansų krizės paveiktas šalies BVP susitraukė 7,9 proc.

Krizės viršūnė būtų pasiekta 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį: tuo metu BVP, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, būtų sumažėjęs 8–9 proc.

Scenarijus grindžiamas staigiu išorės sąlygų pablogėjimu, savo mastu panašiu į 2007–2008 metų pasaulinę finansų krizę. Rusijos centrinis bankas numato, kad tokio sukrėtimo požymiai pradėtų ryškėti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o aukščiausią tašką pasiektų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais.

Galimais krizės veiksniais įvardijamas didelis išsivysčiusių valstybių įsiskolinimas, aukštos ilgalaikės palūkanų normos ir staigus dirbtinio intelekto bendrovių vertės kritimas pasaulio biržose. Tokiu atveju JAV ir euro zoną apimtų recesija, Kinijos ekonomikos augimas sulėtėtų, o pasaulio centriniai bankai imtų mažinti palūkanų normas.

Naftos kainos kritimas smogtų eksportui ir vartojimui

Skaičiuojama, kad naftos kaina 2027 metais nukristų iki 35 JAV dolerių už barelį, 2028-aisiais – iki 25 dolerių, o 2029 metais pakiltų iki 30 dolerių.

Dar labiau sugriežtintos Vakarų sankcijos padidintų rusiškoms prekėms ir naftai taikomas nuolaidas, mažintų naftos gavybą bei eksportą ir dar labiau ribotų Rusijos prieigą prie technologijų.

Dėl šių veiksnių šalies eksporto pajamos 2027 metais sumažėtų 115 mlrd. JAV dolerių, o 2028-aisiais – dar 57 mlrd. dolerių. Metinė eksporto pajamų apimtis tuomet nukristų iki 286 mlrd. dolerių – žemiausio lygio nuo 2006 metų.

Infliacija 2027 metais paspartėtų iki 11–13 proc. Rusijos centrinis bankas į kainų šuolį reaguotų griežtesne pinigų politika: vidutinė bazinė palūkanų norma tais metais pakiltų iki 19–21 proc., o 2028 metais siektų 14–16 proc.

Importo apimtis fizine išraiška 2027 metais sumažėtų 6–8 proc., o kitais metais – dar 18–20 proc. Pinigine išraiška importas per dvejus metus susitrauktų maždaug ketvirtadaliu.

Krizę tiesiogiai pajustų ir Rusijos gyventojai. Privatus vartojimas 2027 metais smuktų 1–2 proc., o 2028-aisiais – dar 5,5–6,5 proc., todėl namų ūkiams tektų reikšmingai mažinti išlaidas.

Mažėjančios pajamos grasintų išsekinti valstybės fondą

Rusijos centrinis bankas perspėja, kad smukus naftos ir dujų pajamoms vyriausybei tektų intensyviai naudoti likvidžiąją Nacionalinio gerovės fondo dalį. Dėl to kiltų greito fondo lėšų išsekimo rizika.

Krizės padariniams švelninti valdžia didintų fiskalinę paramą, bet kartu turėtų keisti biudžeto taisyklę. Joje numatyta bazinė naftos kaina 2027 metais būtų sumažinta iki 40 JAV dolerių už barelį, o nuo 2028-ųjų – iki 35 dolerių.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, aukšti Rusijos centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai dar 2026 metų pavasarį perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad karinių išlaidų našta biudžetui tampa nepakeliama. Liepos pabaigoje biudžeto deficitas siekė 6,45 trln. rublių.

Agentūros pašnekovų teigimu, V. Putinas atmetė finansų institucijų poziciją ir nurodė mažinti visas išlaidų kategorijas, išskyrus karines. Finansų ministerija civilinių sričių finansavimą apkarpė maždaug trečdaliu, o vyriausybinėms agentūroms nurodyta ruoštis 15 proc. etatų mažinimui.

Vis dėlto rizikos scenarijus nėra pagrindinė Rusijos centrinio banko prognozė. Baziniame, labiausiai tikėtiname scenarijuje numatoma, kad 2027–2029 metais šalies BVP kasmet augs 1,5–2,5 proc., o infliacija nuo 2027-ųjų laikysis apie 4 proc. Pagal nepalankųjį scenarijų Rusijos ekonomika prie 2–3 proc. augimo grįžtų tik 2029 metais.