Rusijoje pasibaigus pirmiesiems Valstybės Dūmos rinkimams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, karo istorikas Juris Kočinevas pareiškė, kad jų rezultatai nuvylė Kremlių: Vladimiro Putino valdžiai nepavyko pademonstruoti visuomenės vienybės ir norimo rezultato pasiekti be klastojimo. Tačiau, anot jo, Maskva dėl to savo tikslų Ukrainoje nekeičia.
„Vieningoji Rusija“ užsitikrino daugiau kaip tris ketvirtadalius mandatų
Pagrindinis balsavimas vyko rugsėjo 18–20 dienomis, o galutiniai rezultatai paskelbti rugsėjo 25-ąją. Kai kuriose vietovėse procesas prasidėjo anksčiau: Voronežo srityje, esančioje Rusijos pietvakariuose, išankstinis balsavimas pradėtas rugsėjo 9 dieną, todėl rinkėjai galėjo balsuoti iš viso 12 dienų.
Tai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Maskva į balsavimą taip pat neteisėtai įtraukė savo aneksuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų gyventojus. Balsavimas vyko ir 2014 metais Rusijos aneksuotame Kryme. Kyjivas rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose paskelbė neteisėtais.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavo beveik 60 proc. iš 111 mln. rinkimų teisę turėjusių žmonių. Tai didžiausias oficialiai skelbiamas Dūmos rinkimų aktyvumas per daugiau kaip dešimtmetį.
Komisijos vadovė Ela Pamfilova paskelbė, kad valdantysis „Vieningosios Rusijos“ blokas gavo 349 iš 450 Dūmos mandatų. Už partijos sąrašą oficialiai atiduota apie 58 proc. balsų, o jos kandidatai laimėjo 209 vienmandatėse apygardose.
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai parlamento vietų yra geriausias rezultatas „Vieningosios Rusijos“ istorijoje. Vadinamosios sisteminės opozicijos – valdžios leidžiamų, tačiau jai esminio iššūkio nekeliančių partijų – atstovams teko 97 mandatai, o nepartiniams kandidatams – keturi.
Į Dūmą taip pat išrinkti 46 karo Ukrainoje veteranai. Iš jų 41 kandidatavo su „Vieningąja Rusija“.
Statistinis vertinimas rodo milijonus galimai suklastotų balsų
Rinkimuose praktiškai nebuvo tikros opozicijos. Vienintelė registruota partija, viešai kritikavusi karą, „Jabloko“, rugpjūtį Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo pašalinta iš partijų sąrašų varžybų.
Rusija taip pat nepakvietė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų stebėtojų. ESBO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Pere’as Joanas Ponsas pareiškė, kad taip Rusija pažeidė savo, kaip organizacijos narės, įsipareigojimus.
Nepriklausomas Rusijos tiriamosios žurnalistikos leidinys „IStories“, pritaikęs rinkimų rezultatų statistiko Sergejaus Špilkino metodą, apskaičiavo, kad galėjo būti suklastota apie 18,4 mln. iš 30 mln. popierinių balsų, oficialiai priskirtų „Vieningajai Rusijai“.
Leidinio vertinimu, atmetus statistines anomalijas, valdančiosios partijos rezultatas galėjo siekti maždaug 35 proc., o ne oficialiai paskelbtus 58 procentus. Šis skaičiavimas neapėmė elektroninio balsavimo ir dalies dar nepaskelbtų regioninių duomenų. Todėl tai yra statistinis įvertis, o ne patikrintų biuletenių perskaičiavimas.
E. Pamfilova kaltinimus dėl rinkimų proceso pažeidimų atmetė. Pranešimus apie masinį stebėtojų neįleidimą ji pavadino nepasitvirtinusiais „feikais“ ir tvirtino, kad pranešimų apie pažeidimus dalis nesiekė nė 0,01 proc., skaičiuojant 91 tūkst. rinkimų komisijų.
Putinas aktyvumą vadina paramos įrodymu
J. Kočinevo vertinimu, V. Putinas rinkimais siekė parodyti, kad Rusijos visuomenė yra vieninga ir remia režimo pasirinktą kryptį. Istorikas teigė, kad Kremlius nusivylė, nes pageidaujamo rezultato nepavyko pasiekti be klastojimo, tačiau tai nekeičia Maskvos tikslų Ukrainoje.
Pats V. Putinas rugsėjo 23 dieną pateikė priešingą interpretaciją. Jis pareiškė, kad didelis rinkėjų aktyvumas įrodo visuomenės paramą Kremliaus politikai, ir pakartojo, jog visi Rusijos karo Ukrainoje tikslai bus įgyvendinti.
Pasak J. Kočinevo, Rusijos prezidento dėmesys dabar krypsta į kitus, ne Rusijoje vyksiančius rinkimus, kurių baigtis gali smarkiai paveikti būsimą šalies padėtį. Artimiausi JAV federaliniai kadencijos vidurio rinkimai vyks lapkričio 3 dieną: amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir trečdalį Senato. Šis balsavimas nulems, kurios partijos kontroliuos abejus JAV Kongreso rūmus.
