Rusijos federalinė mokesčių tarnyba pradėjo aktyviau domėtis Maskvos gyventojais, perkančiais nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones: RBK šaltinių teigimu, jų prašoma paaiškinti pajamų šaltinius. Į mokesčių inspekciją kviečiami piliečiai taip pat klausinėjami apie pajamas iš turto nuomos.
Maskvoje gyvena beveik 10 proc. Rusijos gyventojų, o miestas sugeneruoja beveik 30 proc. visų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų.
„Carnegie Russia Eurasia Centre“ tyrėja Aleksandra Prokopenko teigia, kad Federalinei mokesčių tarnybai ir Finansų ministerijai nepavyksta įvykdyti mokesčių surinkimo planų. Jos vertinimu, gyventojai ir verslas, nenorėdami ar negalėdami mokėti daugiau, naudojasi įvairiomis mokesčių optimizavimo schemomis, o pastarųjų metų skaitmenizacija mokesčių tarnybai padeda analizuoti sandorius.
Rusijos Finansų ministerijos preliminariu vertinimu, sausį–birželį federalinio biudžeto deficitas pasiekė 5,731 trln. rublių, arba 2,5 proc. BVP. Tai maždaug 1,5 karto daugiau nei 2026 metų biudžete visiems metams numatyti 3,786 trln. rublių, arba 1,6 proc. BVP.
Ministerija didelį deficitą aiškino išankstiniu išlaidų finansavimu metų pradžioje. Birželį biudžete susidarė apie 279 mlrd. rublių perteklius. Per pirmą pusmetį pajamos siekė 18,62 trln. rublių ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau naftos ir dujų pajamos smuko 22,7 proc. – iki 3,66 trln. rublių.
Nuo metų pradžios grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 2 trln. rublių: liepos 1-ąją už bankų ribų jų buvo 20,912 trln. rublių, palyginti su 19,450 trln. rublių sausio 1-ąją.
„Sberbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tarasas Skvorcovas prognozuoja, kad iki metų pabaigos bankų sistema dėl nutekėjimo į grynuosius gali netekti 3,8 trln. rublių. Jo teigimu, bankai gauna mažiau inkasavimui grąžinamų grynųjų, o tai rodo dažnesnį jų naudojimą atlyginimams ir atsiskaitymams su partneriais. T. Skvorcovo vertinimu, „pilkoji“ apyvarta labiausiai auga smulkiajame ir vidutiniame versle dėl išaugusios mokesčių naštos.













