Neatlygintinos verslo įplaukos į Rusijos federalinį biudžetą 2026 m. rugpjūčio viduryje pasiekė 383,69 mlrd. rublių – tai paskelbė Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“, remdamasis valstybinės sistemos „Elektroninis biudžetas“ duomenimis. Per septynis su puse šių metų mėnesio verslo aukos iždui jau 1,5 karto viršijo visą praėjusių metų sumą, kuri siekė 251,3 mlrd. rublių, ir beveik 2,5 karto – tiek, kiek buvo surinkta iki 2025-ųjų rugpjūčio pradžios (173,4 mlrd. rublių).
Aukų srautas prasidėjo po Putino susitikimo su milijardieriais
Lūžis įvyko po Vladimiro Putino susitikimo su stambiojo verslo atstovais, surengto kovo 26–27 d. Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP – įtakingiausia šalies stambaus verslo organizacija) suvažiavimo metu. Iki jo, sausį–kovą, nevalstybinių organizacijų įnašai į iždą tesudarė 15,6 mlrd. rublių.
Per balandį suma šoktelėjo dešimt kartų – iki 159,7 mlrd. rublių. Gegužę ji ūgtelėjo dar 45,5 proc. iki 232,3 mlrd., birželį – 27 proc. iki 294,4 mlrd. rublių, o per liepą ir pirmą rugpjūčio pusę paaugo dar maždaug 30 proc. Iki gegužės pabaigos į biudžetą jau buvo pervesta apie 220 mlrd. rublių.
Pasak leidinių „The Bell“ ir „Financial Times“, būtent kovo susitikime Putinas pasiūlė verslininkams prisidėti prie biudžeto papildymo. Milijardierius Sulaimanas Kerimovas esą pažadėjo pervesti 100 mlrd. rublių, prie iniciatyvos prisidėjo ir metalurgijos bei aliuminio pramonės magnatai Olegas Deripaska bei Vladimiras Potaninas.
Kremlius neigia, kad pinigų prašė pats Putinas
Rusijos prezidento administracija atmeta versiją, esą aukas inicijavo valstybės vadovas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „tai nebuvo prezidento Putino iniciatyva, nors valstybės vadovas ją, savaime suprantama, pasveikino“. Jis taip pat paneigė, kad tokį siūlymą pateikė valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
RSPP vadovas Aleksandras Šochinas, kurį cituoja žurnalas „Ekspert“, patvirtino patį reiškinį, bet ne prievartą: „Tai, kad Rusijos verslas padeda biudžetui, yra faktas“. Anot jo, nekalbama apie konkrečias privalomas sumas – pagalba esanti išimtinai „savanoriška“, o kiekviena įmonė įnašo dydį nusistato pati pagal savo padėtį. Lėšos pervedamos ne tik iš korporacinių, bet ir iš šeimos fondų.
„Svarbiausia verslui – kad savanoriškos aukos nebūtų susijusios su fiskalinės naštos didinimu. Ne ta prasme, kad verslas bando išsipirkti, bet turi būti išlaikyta interesų pusiausvyra tarp įmonių galimybių ir biudžeto rėmimo“, – pabrėžė A. Šochinas.
Pinigai plaukia ne vienkartinėmis sumomis, o dalimis iš dukterinių bendrovių ir fondų sąskaitų. Tvarka nėra skaidri: skirtingi mokėtojai naudoja skirtingus šaltinius, todėl skiriasi ir mokestinės pasekmės.
Planą viršijo daugiau nei 200 kartų
Rengdama 2026–2028 metų biudžetą, Rusijos finansų ministerija tokių neatlygintinų įplaukų planavo vos apie 1,7 mlrd. rublių per metus – faktinis rezultatas planą viršijo daugiau nei 200 kartų. „Savanoriški“ įnašai jau pralenkė ir vadinamojo netikėto pelno mokesčio (windfall tax) surinkimą, kuris federaliniam biudžetui davė 318,8 mlrd. rublių.
Pasak A. Šochino, aukų tema kovo susitikime buvo svarstoma kartu su kitais biudžeto deficito dengimo mechanizmais, tarp jų – nauju mokesčiu už praėjusių metų nepagrįstą pelną. Tačiau, kaip teigia žurnalo „Ekspert“ šaltiniai, sąlygų tokiam mokesčiui nėra, nes daug įmonių patiria nuostolių.
Ar 300 mlrd. rublių išgelbės iždą?
„Ekspert“ šaltinių teigimu, vyriausybė iki metų pabaigos tikisi surinkti apie 300 mlrd. rublių „savanoriškų“ įnašų, nors tiksliai prognozuoti neįmanoma – mokėjimai neprivalomi.
Ekonomistai tokios sumos gelbėjimo ratu nelaiko. Centro makroekonominei analizei ekspertas Emilis Ablajevas skaičiuoja, kad 300 mlrd. rublių padengtų vos 10–15 proc. neplanuoto biudžeto deficito. Ekonomistas Viktoras Tunevas iniciatyvą vadina veikiau „lojalumo patikrinimu“ nei realiu biudžeto papildymo būdu.
Mastelis tai patvirtina: kaip rašo „The Moscow Times“, Rusijos federalinio biudžeto deficitas šių metų sausį–liepą pasiekė 6,455 trln. rublių (apie 64,8 mlrd. eurų), arba 2,5–2,8 proc. BVP. Tai 1,4 karto daugiau nei prieš metus (4,622 trln. rublių) ir beveik dvigubai daugiau, nei numatyta visų metų plane (3,786 trln. rublių, arba 1,6 proc. BVP). Finansų ministerija tokį šuolį aiškina išankstiniu išlaidų finansavimu.
Karui jau išleista beveik 50 trln. rublių
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos biudžetas karui skyrė beveik 50 trln. rublių. Šių metų biudžete gynybai ir saugumui numatyta 16,84 trln. rublių – apie 40 proc. visų valstybės išlaidų.
Kad padengtų karines išlaidas, vyriausybė išleido tris ketvirtadalius laisvųjų Nacionalinio gerovės fondo lėšų, įvedė eksporto ir valiutos keitimo mokesčius, padidino naudingųjų iškasenų gavybos mokestį ir konfiskavo privataus turto už 4 trln. rublių. 2025 m. Rusijoje buvo padidintas pelno mokestis ir turtingiausių gyventojų pajamų mokestis, o 2026 m. – PVM bei smulkiojo verslo mokesčiai.
