Jauni žmonės Lietuvoje apie nuosavą verslą galvoja gerokai dažniau nei vyresni, tačiau nuo noro iki pirmojo realaus žingsnio neretai pritrūksta aiškumo, nuo ko pradėti. Ekspertai sako, kad pradžia nebūtinai turi būti įmonės registracija, didelė investicija ar išsamus verslo planas – kur kas svarbiau kuo anksčiau pasitikrinti, ar sprendžiama problema iš tiesų aktuali būsimiems klientams, ir nebijoti savo dar nebaigtos idėjos parodyti kitiems.
„Swedbank“ inicijuotas šalies gyventojų tyrimas rodo, kad savo verslą norėtų pradėti 58 proc. 18–29 m. amžiaus jaunų suaugusiųjų. Tačiau nemaža jų dalis dar tik ieško konkrečios idėjos arba nežino, kaip ją paversti realiu veiksmu.
„Jaunų žmonių verslumui motyvacijos netrūksta. Didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai norą reikia paversti konkrečiu veiksmu. Verslo pradžia nebūtinai reiškia didelę finansinę investiciją ar iš karto parengtą išsamų verslo planą. Pirmasis žingsnis gali būti gerokai paprastesnis – įvardyti problemą, kurią norima spręsti, pasikalbėti su potencialiais klientais ir pasitikrinti, ar idėja turi pagrindo“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Pirmas žingsnis – ne įmonė, o problema
Verslo pradžia dažnai siejama su kuo originalesne idėja. Tačiau Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Antreprenerystės klinikos vadovė Akvilė Alauskaitė siūlo pradėti nuo paprastesnio klausimo: kokią realią problemą matau ir ar ji aktuali ne tik man?
Pasak jos, idėjos nereikėtų pernelyg ilgai brandinti vien savo galvoje. Pirmasis testas gali būti pokalbis vos su keliais žmonėmis, kuriems sprendžiama problema galėtų būti aktuali.
„Jų reakcijos ir klausimai gali parodyti, ar problema iš tiesų aktuali, kam ji svarbi ir ar siūlomas sprendimas turi potencialo. O jei paaiškėja, kad pirminė mintis neveikia, tai nebūtinai yra nesėkmė. Kuo anksčiau tai supranti, tuo mažiau laiko ir pinigų investuoji į sprendimą, kurio žmonėms nereikia. Kitaip tariant, pirmasis verslo žingsnis nebūtinai yra įmonės registracija. Kartais tai – keli geri pokalbiai su žmonėmis, kurie ateityje galėtų tapti klientais“, – sako A. Alauskaitė.
Kai nežinai, kaip pradėti, svarbi tampa aplinka
Tyrimas taip pat rodo, kad verslu besidomintys jauni žmonės pagalbos pirmiausia ieškotų tarp jau turinčių praktinės patirties – draugų ir pažįstamų verslininkų, verslo bendruomenių ar mentorių.
„Elicėjus“ įkūrėjo Manto Vičiaus teigimu, tokia aplinka gali būti svarbi ne todėl, kad pasiūlo paruoštą verslo receptą, bet todėl, kad leidžia savo idėją išbandyti saugiau ir greičiau.
„Mokykla, universitetas, mentorystės programa, hakatonas ar startuolių bendruomenė gali duoti ne paruoštą verslo receptą, o kai ką svarbesnio – galimybę sutikti žmonių, kuriems galima užduoti klausimų, parodyti dar nebaigtą idėją ir išgirsti kitą požiūrį. Kartais impulsas pradėti atsiranda ne gavus finansavimą, o sutikus žmogų, kuris padeda suprasti, kad sumanymą galima tiesiog pabandyti“, – sako M. Vičius.
Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo nusprendžiama verslą kurti. „Turing College“ bendraįkūrėjas Lukas Kaminskis atkreipia dėmesį, kad su būsimu verslo partneriu verta kuo anksčiau aptarti ne tik produkto idėją ar bendrą viziją, bet ir asmeninius lūkesčius.
„Prieš pradedant verslą kartu svarbu suprasti, ko kiekvienas tikisi po kelerių metų, kiek laiko yra pasirengęs skirti bendram tikslui ir kokią riziką prisiimti. Pradžioje tokie pokalbiai gali atrodyti per ankstyvi, tačiau vėliau skirtingi lūkesčiai gali tapti didesne problema nei pats produktas“, – sako L. Kaminskis.
Nuo idėjos – prie pirmojo bandymo
Išgirdus potencialių klientų nuomonę ir išsigryninus idėją, kitas žingsnis – kuo paprasčiau ją patikrinti praktiškai. Tam šiandien nebūtinai reikia didelių investicijų ar specialistų komandos: dirbtinio intelekto ir kiti skaitmeniniai įrankiai leidžia greitai sukurti produkto prototipą, svetainę, vizualizaciją ar kitą pirminę versiją.
Pasak M. Vičiaus, technologijos gerokai sutrumpino kelią nuo sumanymo iki pirmojo bandymo, tačiau svarbiausio klausimo jos neišsprendžia.
„Galimybė greitai kažką sukurti dar nereiškia, kad žmonėms to reikės. Technologijos leidžia anksčiau parodyti savo sumanymą potencialiems klientams, išgirsti jų reakciją ir pagal ją spręsti, ar verta tęsti, ką keisti, o galbūt pasirinkti kitą kryptį“, – sako M. Vičius.
J. Bagdanavičiūtės teigimu, būtent toks požiūris gali padėti sumažinti atotrūkį tarp noro turėti savo verslą ir realaus veiksmo: pradėti ne nuo didelio įsipareigojimo, o nuo mažo, pamatuojamo bandymo, leidžiančio greitai suprasti, ar pasirinkta kryptis verta tolesnių pastangų.
