Seimo narės, gydytojos radiologės Jurgitos Sejonienės ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ surengtoje konferencijoje „Idiopatinė plaučių fibrozė – laiku atpažinta liga, daugiau laiko gyventi“ medikai, pacientų atstovai ir jų artimieji aptarė vieną didžiausių retos ir progresuojančios plaučių ligos iššūkių – laiku ją atpažinti, diagnozuoti ir pradėti gydymą.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad nors idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) yra nepagydoma, jos progresavimą galima sulėtinti. Todėl itin svarbus ne tik gydymas, bet ir kuo ankstesnis ligos atpažinimas bei paciento patekimas pas reikiamus specialistus.
Dusulys nėra diagnozė – būtina ieškoti jo priežasties
Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė akcentavo, jog laukimas, kol bus nustatyta diagnozė, pacientui reiškia ne abstraktaus laiko, o realiai prarandamas gyvenimo galimybes – savarankiškumą, buvimą su šeima, galimybę dirbti, judėti ir gyventi oriai. Ji atkreipė dėmesį, kad užsitęsęs sausas kosulys, dusulys fizinio krūvio metu ir mažėjantis fizinis pajėgumas neturėtų būti priskiriami vien amžiui ar „paprastam bronchitui“.
Šeimos gydytoja doc. dr. Neringa Burokienė ragino nenusverti paciento skundo dėl dusulio ar „priprasti“ prie jo: svarbu ieškoti priežasties ir neatidėlioti ištyrimo. Ji pabrėžė, kad pasiskiepiję žmonės kur kas rečiau serga plaučių ligomis, o labiau rizikuojantys pacientai turėtų imtis prevencinių veiksmų. Šiame procese svarbus šeimos gydytojų vaidmuo: įvertinti paciento simptomų pobūdį, jų pradžią ir eigą, rizikos veiksnius, skirti reikalingus tyrimus ir, esant reikalui, nukreipti pacientą pulmonologo konsultacijai.
IPF reiškia progresuojantį plaučių randėjimą, gydymas žalos neatstato
Pulmonologas prof. Skaidrius Miliauskas paaiškino, kad sergant idiopatine plaučių fibroze vyksta neaiškios kilmės plaučių audinio randėjimas, dėl kurio plaučiai palaipsniui netenka elastingumo ir gebėjimo tinkamai perduoti deguonį į kraują. Pasak jo, sergant šia liga, kvėpuojant plaučiuose girdisi spragsėjimas. Liga yra progresuojanti, todėl iš pradžių dusulys atsiranda fizinio krūvio metu, o vėliau ir be jo.
Profesorius paminėjo, kad nors liga nuolat progresuoja, šiuolaikinis gydymas gali reikšmingai sulėtinti jos eigą. Todėl svarbu ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti ligą, koreguoti rizikos veiksnius, valdyti simptomus bei gretutines ligas, o tam tikrais atvejais – vertinti plaučių transplantacijos galimybę.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė informavo, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta nė viena plaučių transplantacija IPF sergantiems pacientams.
Diagnozė gali vėluoti dėl paciento delsimo ir klaidinančių pradinių simptomų
Pulmonologė dr. Edita Strumilienė atkreipė dėmesį, kad pacientai, ypač vyrai, linkę delsėti kreiptis į gydytojus, o dažniausiai pirminės šios ligos diagnozės būna astma, pneumonija, bronchitas ar infekcija. Problema ta, kad IPF simptomai nėra specifiniai: dusulys, sausas kosulys, nuovargis ir mažėjanti fizinio krūvio tolerancija būdingi daugeliui kitų susirgimų. Todėl itin svarbu įtarti intersticinę plaučių ligą, kai įprastas gydymas nepadeda arba simptomai, nepaisant gydymo, progresuoja.
Radiologė doc. Jurgita Zaveckienė pabrėžė ypatingą radiologinių tyrimų svarbą diagnozuojant IPF. Jos teigimu, įprastos krūtinės ląstos rentgenogramos nepakanka: didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis vertinti šiai ligai būdingų požymių kompleksą.
Trumpesnis paciento kelias reiškia daugiau galimybių
Pulmonologė doc. Kristina Biekšienė teigė, kad ankstyva diagnostika svarbi, nes gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą, bet negali atkurti jau prarastos plaučių funkcijos. Prof. Edvardas Danila pabrėžė daugiadalykės komandos svarbą ilgalaikėje paciento priežiūroje, kai reikia ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir parinkti bei koreguoti gydymą, vertinti nepageidaujamus reiškinius ir spręsti kitus su liga susijusius klausimus.
Įtariant idiopatinę plaučių fibrozę, kiekvienas paciento kelio etapas – nuo pirmųjų simptomų atpažinimo ir kreipimosi į šeimos gydytoją iki specializuotų tyrimų, daugiadalykės komandos sprendimo ir savalaikio gydymo – yra svarbus.
Seimo narė J. Sejonienė įvardijo kelias konkrečias tobulintinas sritis, kad pacientas greičiau gautų diagnozę ir gydymą. Pirmiausia, reikia sutrumpinti kelią nuo šeimos gydytojo iki pulmonologo. Taip pat svarbu apsvarstyti galimybę išplėsti šeimos gydytojo kompetencijas skirti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją pacientams, kuriems stebimas progresuojantis dusulys, užsitęsęs sausas kosulys, mažėjantis fizinis pajėgumas. Kita svarbi užduotis – užtikrinti vaizdų posistemės veikimą e.Sveikatoje. Kai pacientas tyrimus atlieka skirtingose įstaigose, sklandžiai veikianti posistemė leistų daugiadalykėms komandoms vertinti radiologinius vaizdus dinamikoje ir padėtų anksčiau pastebėti progresuojančią fibrozę. Ji taip pat pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kad IPF diagnozė sukelia didelę emocinę naštą visai šeimai, reikia numatyti galimybę pacientui ir jo artimiesiems gauti klinikinio psichologo konsultaciją.
Diskusijos įrašas: 2026-09-21 Konferencija „Idiopatinė plaučių fibrozė: laiku atpažinta liga – daugiau laiko gyventi“
Spaudos konferencija: 2026-09-21 Seimo narės Jurgitos Sejonienės sp. konf. „Idiopatinė plaučių fibrozė: laiku atpažinta… – YouTube
