Spalio 6 dieną Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje Lietuvos ir Ukrainos atstovai aptarė gyventojų apsaugą karo sąlygomis, priedangų parengimą ir praktines Chersono srities patirtis, kurias būtų galima pritaikyti stiprinant Lietuvos civilinės gynybos sistemą.
Chersono patirtis parodė priedangų svarbą
Konferencija „Priedangos: Ukrainos patirtis ir Lietuvos sprendimai“ 9 val. prasidėjo Seimo Konstitucijos salėje. Pirmojoje jos dalyje daugiausia dėmesio skirta Chersono sričiai pietų Ukrainoje, beveik ketverius metus gyvenančiai nuolatinių Rusijos apšaudymų ir bepiločių orlaivių atakų sąlygomis.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad tokiomis aplinkybėmis patikimų priedangų įrengimas yra žmonių išlikimo ir saugumo klausimas. Jis padėkojo Lietuvai už paramą Ukrainai ir Chersono sričiai bei pabrėžė laikantis savo pareiga pasidalyti per karą sukaupta patirtimi su Lietuvos specialistais.
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė teigė, kad civilinei gynybai būtina infrastruktūra, galinti apsaugoti žmones kilus realiai grėsmei. Pasak jos, Ukrainos patirtis primena, jog pasirengimas negali būti vien formalus, o priedangos turi būti atsakingai parengtos naudoti praktiškai.
Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Seimu, už civilinę saugą ir gelbėjimo darbus atsakingu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Lietuvos architektų rūmais ir viešąja įstaiga „Memorabilis“.
Lietuvoje priedangose tilptų 58 proc. gyventojų
Antrojoje konferencijos dalyje nagrinėti Lietuvos sprendimai: priedangų pasiekiamumas, gyventojų informavimas, finansavimas, objektų parinkimas ir praktiniai jų įrengimo sunkumai savivaldybėse.
2026 metų gegužę Lietuvoje buvo 6 645 priedangos, galinčios sutalpinti apie 1,6 mln., arba 57 proc., šalies gyventojų. Pakankamą priedangų skaičių tuo metu turėjo 37 iš 60 savivaldybių.
Iki rugsėjo 25 dienos bendras priedangų skaičius tebebuvo didesnis nei 6,6 tūkst., o Vidaus reikalų ministerija jau nurodė, kad jose galėtų slėptis 58 proc. šalies gyventojų.
Miestų savivaldybėse priedangų turi pakakti ne mažiau kaip 60 proc., o rajonų savivaldybėse – bent 40 proc. gyventojų.
Modernizavimo darbus lėtina procedūros
Spalio 2 dieną vykusiame Regionų forume Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis pareiškė, kad priedangų įrengimą bei atnaujinimą stabdo biurokratinės procedūros, ekspertizės ir registravimo reikalavimai. Jo teigimu, kai kuriais atvejais ne mažiau kaip pusė skirtų lėšų tenka dokumentams, o ne realiems darbams, todėl procedūras reikėtų paprastinti.
Dar rugsėjo 18 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius kritikavo darbų tempą: iš 2025–2026 metams priedangoms skirtų 30 mln. eurų tuo metu buvo panaudota tik 3,7 mln. eurų.
Trečiajam savivaldybių priedangų modernizavimo kvietimui numatyta skirti 16 mln. eurų. Vidutinį finansavimą vienai priedangai pasiūlyta didinti nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. eurų, o didžiausia galima suma vienam objektui siektų 155 tūkst. eurų.
Iki rugsėjo pabaigos savivaldybėms jau buvo skirta daugiau kaip 30 mln. eurų per 800 priedangų modernizuoti, tačiau darbai buvo baigti tik 58 objektuose. Visus projektų rezultatus numatyta pasiekti iki 2028 metų. Bendrą Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūrai iki 2030-ųjų planuojama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų.
