Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija posėdyje tęsė parlamentinę kontrolę sporto medicinos klausimais ir jau trečią kartą nagrinėjo sporto medicinos paslaugų problematiką. Komisija išklausė Nacionalinės sporto agentūros pristatytą sporto šakų federacijų apklausos analizę bei sporto bendruomenės atstovų įžvalgas apie esamą situaciją.
Nacionalinės sporto agentūros atlikta 27 sporto šakų federacijų apklausa atskleidė, kad daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų sporto medicinos situaciją Lietuvoje vertina kaip netinkamą. Apklausoje dalyvavusios sporto šakų federacijos pagrindinėmis problemomis įvardijo sporto medicinos gydytojų ir kitų specialistų trūkumą, nepakankamą traumų prevencijos priemonių taikymą ir ribotą paslaugų prieinamumą sportininkams tiek treniruočių, tiek varžybų metu.
Taip pat nustatyta, kad daugiau nei pusė sportininkų ir trenerių nėra pakankamai informuoti apie traumų prevencijos programas. Pažymėta, kad dabartinė sistema vis dar daugiausia orientuota į formalius periodinius sveikatos patikrinimus, tačiau nepakankamai užtikrina nuoseklią aukšto meistriškumo sportininkų priežiūrą, savalaikę diagnostiką, reabilitaciją, sporto psichologijos ir kitų specializuotų paslaugų prieinamumą. Federacijos taip pat nurodė, kad reikšmingą sporto medicinos paslaugų dalį tenka organizuoti ir finansuoti pačioms, o daugiau nei pusė sportininkų už dalį paslaugų bent kartais moka savo lėšomis.
Sportininkų atstovai ragino pereiti nuo problemų identifikavimo prie konkrečių sprendimų įgyvendinimo, stiprinti paslaugų stebėseną, aiškiau apibrėžti federacijų atsakomybę už medicinos paslaugų organizavimą ir užtikrinti, kad visi aukšto meistriškumo sportininkai, nepriklausomai nuo sporto šakos federacijos finansinių galimybių, turėtų vienodas galimybes gauti reikalingas paslaugas.
Posėdyje ne kartą akcentuotas sporto medicinos specialistų trūkumas, ribotos galimybės užtikrinti nuolatinę sportininkų priežiūrą ir ženkliai nuo kitų sveikatos priežiūros sričių atsiliekantis sporto medicinos darbuotojų darbo užmokestis. Diskusijoje taip pat skambėjo siūlymai svarstyti centralizuotesnį sporto medicinos paslaugų koordinavimo modelį, kuris leistų sportininkams aiškiau ir greičiau gauti reikalingą pagalbą, nepriklausomai nuo federacijos organizacinių ar finansinių galimybių.
Posėdžio metu taip pat pažymėta, kad sporto medicinos sistemoje vyksta tam tikri pokyčiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad sumažėjus Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamento atliekamų vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtims ir dalį šių funkcijų perdavus šeimos gydytojams, tikimasi efektyviau panaudoti specialistų pajėgumus, daugiau dėmesio skirti aukšto meistriškumo sportininkams ir taip jiems pagerinti sporto medicinos paslaugų prieinamumą.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad būtina ieškoti ilgalaikių sprendimų, stiprinti sporto medicinos specialistų prieinamumą, užtikrinti pakankamą finansavimą bei kurti efektyvesnę sportininkų medicininės priežiūros sistemą. „Diskusija dar kartą parodė, kad sportininkams svarbiausia ne tai, koks sporto medicinos paslaugų modelis pasirinktas, o rezultatas – kokybiškos, savalaikės ir lengvai prieinamos paslaugos. Todėl turime sutelkti pastangas ieškant sprendimų, kurie leistų efektyviai stiprinti sporto medicinos sistemą Lietuvoje“, – teigia komisijos pirmininkas Algimantas Radvila.
