Dvidešimt trys JAV Atstovų Rūmų nariai spalio 21 dieną paragino prezidentą Donaldą Trumpą paprašyti Elono Musko leisti Ukrainai naudoti palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ Rusijos teritorijoje esantiems raketų paleidimo įrenginiams medžioti. Laišką pasirašė septyni respublikonai ir 16 demokratų.
Įstatymų leidėjai ragina leisti smogti „lankininkui“
„Vienu telefono skambučiu jūs galėtumėte išgelbėti gyvybes ir kartu suteikti Putinui daugiau paskatų derėtis“, – laiške D. Trumpui pareiškė JAV įstatymų leidėjai.
Jie pasitelkė lanko ir strėlių palyginimą: jeigu Ukraina negali patikimai perimti Rusijos leidžiamų „strėlių“, jai turi būti suteikta galimybė smogti pačiam „lankininkui“. Pasak laiško autorių, tai padaryti galėtų padėti E. Musko bendrovės „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema.
„Pone Prezidente, mus visus vienija vienas tikslas – užbaigti karą Ukrainoje ir sustabdyti tas pražūtingas netektis, kurias jis sukėlė. Deja, Putinas šiuo metu neketina sustabdyti šio kraujo praliejimo“, – rašė Kongreso nariai.
Tarp laišką pasirašiusių respublikonų yra Ukrainos rėmėjais laikomi Joe Wilsonas, Brianas Fitzpatrickas ir Donas Baconas. Prie jų prisidėjo Carlosas Gimenezas, Jeffas Hurdas, Andy Harrisas ir Maxas Milleris. Pastarasis JAV Atstovų Rūmuose atstovauja Ohajo valstijos rinkimų apygardai, kurioje gyvena gausi ukrainiečių bendruomenė.
„The Hill“ vertinimu, laiškas rodo, kad plečiasi respublikonų koalicija, siekianti sugrąžinti D. Trumpą į Ukrainą remiančią poziciją.
Zelenskis išimties prašė dar liepą
Laiško autoriai nurodė, kad Kyjivas jau prašė E. Musko padaryti išimtį iš „Starlink“ naudojimo Rusijoje apribojimo, tačiau pareiškė, jog galutinai išspręsti šį klausimą gali tik JAV prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar 2026 metų liepą Baltuosiuose rūmuose tiesiogiai prašė D. Trumpo padėti gauti leidimą naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijoje nukreipti. D. Trumpas tuomet neįsipareigojo šio prašymo patenkinti.
„Associated Press“ duomenimis, E. Muskas leido Ukrainai naudoti „Starlink“ jos teritorijoje, įskaitant Rusijos okupuotas Ukrainos žemes, tačiau ribojo sistemos veikimą pačioje Rusijoje.
Atstovų Rūmų laiškas papildė panašią kampaniją JAV Senate. Jai vadovauja Misisipės valstijai atstovaujantis respublikonas Rogeris Wickeris, vadovaujantis Senato komitetui, prižiūrinčiam šalies ginkluotąsias pajėgas.
Spalį R. Wickeris vadovavo JAV įstatymų leidėjų delegacijai į Ukrainą, kur susitiko su V. Zelenskiu ir jo gynybos komanda. Po vizito senatorius paskelbė, kad abi šalys sutaria dėl „Starlink“ svarbos saugant civilius gyventojus ir kritinę infrastruktūrą.
Dėl spalio 14-osios ribojimų versijos išsiskyrė
Kongreso narių kreipimasis paskelbtas tęsiantis ginčui dėl „Starlink“ ir jos karinės versijos „Starshield“ veikimo sutrikimų Ukrainoje. „15min“ ir „The Hill“ skelbė, kad jie trukdė Ukrainos oro gynybai ir puolamosioms operacijoms.
Ukrainoje pritaikytas greičio ribojimas nutraukdavo duomenų ryšį terminalui judant didesniu nei 160 kilometrų per valandą greičiu. Dėl to ukrainiečių dronai turėjo skristi lėčiau ir tapo lengviau pažeidžiami.
Keturi JAV senatoriai – Jeanne Shaheen, Richardas Blumenthalis, Sheldonas Whitehouse’as ir Chrisas Coonsas – spalio 19 dieną pareikalavo, kad „SpaceX“ paaiškintų, kas lėmė spalio 14-ąją be išankstinio įspėjimo atsiradusius apribojimus. V. Zelenskis teigė, kad analogiškų ribojimų Europos Sąjungos šalyse nebuvo, todėl sutrikimą pavadino suplanuota operacija.
D. Trumpas neigė nurodęs riboti paslaugą. Spalio 21 dieną jis pakartojo nežinantis, kas priėmė tokį sprendimą, tačiau tvirtino pats jame nedalyvavęs.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tą pačią dieną pareiškė, kad sprendimus dėl „Starlink“ naudojimo ir leidžiamo greičio lemia privati sutartis su „SpaceX“, o ne Baltieji rūmai. Jis taip pat sakė apie sprendimą iš anksto nežinojęs.
„The Wall Street Journal“, kurį citavo „Reuters“, pranešė, kad sulėtinti „Starshield“ nurodė E. Muskas. Vienas leidinio šaltinis teigė, kad klausimas iš anksto buvo aptartas su D. Trumpu ir Baltųjų rūmų pareigūnais, o dar du šaltiniai sakė, jog E. Muskas ir prezidentas kalbėjosi jau po sutrikimo.
„Reuters“ taip pat citavo du JAV pareigūnus ir vieną informuotą Vakarų pareigūną, kurių teigimu, galutinis sprendimas buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose. D. Trumpo administracija šį teiginį paneigė, o E. Muskas ir „SpaceX“ į prašymus pakomentuoti neatsakė.
