Seimo valdyba trečiadienį, rugsėjo 2-ąją, nepritarė parlamentarų Igno Vėgėlės ir Rimo Jono Jankūno komandiruotei į Briuselį susitikti su Kinijos atstovais Europos Sąjungoje, tačiau politikai kelionės neatsisakys ir ją apmokės asmeninėmis lėšomis.
Parlamentarai vykdys prisiimtą įsipareigojimą
Vizitas Belgijos sostinėje numatytas rugsėjo 7–9 dienomis. I. Vėgėlė naujienų agentūrai ELTA sakė, kad parlamentarai jau yra įsipareigoję vykti, todėl, Seimo valdybai atsisakius finansuoti komandiruotę, kelionės išlaidas padengs patys.
Abu politikai priklauso Seime veikiančiai laikinajai grupei „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“. Oficialiais Seimo duomenimis, jai pirmininkauja I. Vėgėlė, o jo pavaduotojas yra Vitalijus Šeršniovas.
Septynių parlamentarų grupei taip pat priklauso Tadas Barauskas, Algirdas Butkevičius, R. J. Jankūnas, Karolis Neimantas ir Artūras Zuokas. Pasak I. Vėgėlės, joje atstovaujama visoms Seimo frakcijoms, išskyrus ankstesnės valdančiosios daugumos frakcijas.
Grupės vadovas aiškino, kad jos tikslas – prisidėti prie Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių normalizavimo. Jis tvirtino, jog parlamentinę diplomatiją vykdantiems Seimo nariams nereikia atskiro Seimo valdybos ar frakcijų pritarimo, nes tokią veiklą leidžia parlamentaro konstituciniai įgaliojimai.
Valdybos nariai suabejojo nesuderinta misija
Svarstant komandiruotę konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė klausė, ar vizitas suderintas su Seimo Užsienio reikalų komitetu, Lietuvos užsienio politiką įgyvendinančia Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybe. Ji pareiškė mananti, kad tokia kelionė prieštarauja Lietuvos interesams.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė kritikavo siūlymą dalį vizito išlaidų apmokėti iš komandiruotėms skirtų lėšų, o kitą dalį – parlamentinėmis lėšomis. Politikės teigimu, oficiali misija turėtų būti suderinta su Užsienio reikalų komitetu ir ministerija.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad I. Vėgėlė ir R. J. Jankūnas gali vykti į Briuselį, tačiau tokiu atveju jie nebus Seimo deleguoti atstovai.
I. Vėgėlė valdybos sprendimą pavadino politiškai motyvuotu nenoru spręsti klausimą, įrašytą premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos XXI Vyriausybės programoje. Joje numatyta normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki kitose ES valstybėse narėse esančio diplomatinio atstovavimo lygio.
Vėgėlė kelionę palygino su vizitais Taivane
I. Vėgėlė būsimą susitikimą Briuselyje palygino su Lietuvos parlamentarų kelionėmis į Taivaną. Pasak politiko, dešimtys Seimo narių prieš 2021 metus ir vėliau ten vyko parlamentinėmis lėšomis, o jo vadovaujamos grupės atstovams dabar teks mokėti asmeniškai.
ELTA pažymėjo, kad ankstesnėse Gintauto Palucko ir Ingos Ruginienės vadovaujamų Vyriausybių programose buvo numatyta toliau plėtoti Lietuvos ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu. M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje ši konkreti nuostata nepakartota.
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 metų pabaigoje Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas, laikantis Taivaną Kinijos provincija, į Lietuvos sprendimą atsakė diplomatinėmis ir ekonominėmis sankcijomis.
