Šalies gyventojai pas šeimos gydytoją apsilanko daugiau kaip 15 mln. kartų per metus – vidutiniškai apie 5 kartus per metus. Šių vizitų metu, pagal medicinines indikacijas arba profilaktiškai, šeimos gydytojas ar kiti jo komandos nariai gali skirti diagnostinių tyrimų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Gydytojas kiekvienu atveju individualiai sprendžia, kokius tyrimus skirti, siekdamas nustatyti ar patikslinti diagnozę, stebėti ligos eigą, įvertinti ar koreguoti gydymo veiksmingumą.
Šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva pabrėžia, kad tyrimai yra neatsiejama diagnostikos dalis, tačiau svarbiausias yra visapusiškas paciento sveikatos būklės įvertinimas ir individualus požiūris. „Geriausias tyrimas yra tas, kuris paskiriamas laiku ir padeda priimti sprendimą dėl paciento sveikatos. Šeimos gydytojo užduotis – ne atlikti kuo daugiau tyrimų, o parinkti tuos, kurie konkrečiu atveju suteiks daugiausia naudingos informacijos“, – sako gydytoja.
Tyrimai gali būti skiriami profilaktiškai (pvz., bendras kraujo, gliukozės, šlapimo tyrimai, lipidograma), pagal prevencines programas, kurios skiriasi pagal paciento lytį, amžių ar turimas indikacijas. Svarbu suprasti, kad tyrimai atliekami tik gydytojo sprendimu, ne paciento pageidavimu.
Šeimos gydytojų skiriamų tyrimų spektras yra platus, į jį įeina bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai, kai kurie išmatų tyrimai (pvz., koprograma, enterobiozės tyrimas), uždegimo rodiklių ar skydliaukės funkcijos tyrimai. Esant poreikiui, gali būti atliekamas gliukozės tolerancijos testas, elektrokardiograma.
Prieš planines operacijas ar procedūras gali būti skiriami kraujo krešumo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymo tyrimai. Taip pat atliekami įvairūs mikrobiologiniai pasėliai, tuberkulino mėginys (vaikams), virusinio hepatito B (nėščiosioms) ir C tyrimai (pagal patikros programą), infekcijų diagnostikai skirti testai (pvz., gripo, COVID, respiracinio sincitinio viruso, streptokoko A tyrimai).
Dalį tyrimų gali skirti ir kiti komandos nariai, pavyzdžiui, slaugytojas – laboratorinius tyrimus pagal kompetenciją, akušeris – privalomus tyrimus nėščiosioms.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova teigia, kad tam tikri tyrimai skiriami konkrečioms būklėms įvertinti ar stebėti, o ne visiems pacientams, bet tik susirgus ar įtarus tam tikras būkles.
Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atliekamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas, o antikoaguliantais gydomiems pacientams – kraujo krešumo rodiklio INR stebėsena. Osteoporoze sergantiems ir kompensuojamą gydymą pradedantiems pacientams gali būti atliekamas vitamino D tyrimas, mažakraujystės diagnostikai ir stebėsenai – vitamino B12, B9 (folio rūgšties) ar geležies atsargų (feritino) tyrimas. Įtariant širdies nepakankamumą, o nuo šių metų pradžios – ir juo sergant, skiriamas natriuretinio peptido tyrimas.
D. Prochorova paaiškina, kad šeimos gydytojo paskirti tyrimai padeda įvertinti organizmo būklę ir dažnai leidžia priimti sprendimą dėl sveikatos priežiūros be sudėtingų procedūrų. Tyrimų atliekama tiek, kiek reikia paciento sveikatos būklei ir gydymo poveikiui įvertinti bei laiku pradėti arba koreguoti gydymą. „Neretai tai padeda išvengti ligos paūmėjimo ar hospitalizacijos. Daugeliu atvejų pacientams dėl tyrimų nereikia kreiptis į gydytojus specialistus. Jei reikalingas tyrimas viršija šeimos gydytojo kompetenciją, jis gali išrašyti siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją“, – sako D. Prochorova.
Profilaktiškai tikrindamas paciento sveikatą, šeimos gydytojas su komanda taip pat atlieka svarbias patikras: matuoja kraujospūdį, ūgį ir svorį, vertina regėjimą, klausą, apžiūri odą, gleivines, limfmazgius, burnos ertmę ir kt. Šių patikrų dažnumas priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės, o dalį jų gali atlikti ir slaugytojas.
Kai kurie tyrimai nemokamai atliekami profilaktiškai vaikams, moksleiviams ir žmonėms, tikrinantiems dėl neinfekcinių ligų arba kuriems taikoma ilgalaikė stebėsena po sunkios ligos ar ja sergant.
Pacientams, apsilankiusiems pas šeimos gydytoją, gali būti pasiūlyta dalyvauti jiems priklausančiose ligų prevencijos programose. Tuomet atliekami tyrimai, padedantys nustatyti širdies ir kraujagyslių ar onkologinių ligų riziką: mamografija, prostatos specifinio antigeno tyrimas, slapto kraujavimo išmatose testas ar gimdos kaklelio tyrimai.
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirba visa komanda – ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas, akušeris, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, atvejo vadybininkas, administratorius. Komandinis darbas leidžia pacientams greičiau gauti pagalbą, daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai ir skatinti sveiką gyvenseną.
