Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį pareiškė, kad paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra tinkamiausias asmuo toliau eiti šias pareigas, ir atsisakė leistis į svarstymus dėl galimo jo pakeitimo. Savo poziciją ji grindė artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
„Pirmininkavimas – tai yra rytoj“, sako patarėja
„Europos Sąjungos pirmininkavimas jau yra nuo sausio 1 dienos – tai yra rytoj. Ir manome, kad geriausiai tam vaidmeniui, koordinatoriaus vaidmeniui, tiktų K. Budrys dėl savo įsijungimo į pasirengimą pirmininkauti, dėl savo išmanymo ir dėl kompetencijos“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. sausio 1 – birželio 30 d. Tai bus antrasis šalies pirmininkavimas – pirmasis vyko 2013 m. antrąjį pusmetį. Pirmininkavimo metu Lietuvos atstovai Briuselyje vadovaus 17 skirtingų ES Tarybos formatų ir apie 160 darbo grupių, o tarp prioritetų – saugumas ir gynyba, ES išorės sienų apsauga, parama Ukrainai ir ES plėtra. Pirmininkavimo trejetą kartu su Lietuva sudarys Airija, pirmininkausianti pusmetį prieš Lietuvą, ir Graikija, perimsianti pirmininkavimą po jos – trys šalys įgyvendins bendrą 18 mėnesių programą.
Dar birželio pabaigoje A. Skaisgirytė teigė, kad į užsienio reikalų ministro postą „rimtai svarstoma“ tik viena – K. Budrio – kandidatūra.
Dėl ministro likimo sklandė abejonės
Prezidento Gitano Nausėdos naujai patvirtintame ministrų kabinete K. Budrys tęsia užsienio reikalų ministro darbą. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius savo kabineto sudėtį pristatė liepos 3 d., o G. Nausėda naująją vyriausybę patvirtino liepos 6 d. Kartu su K. Budriu postuose lieka finansų ministras Taurimas Valys ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, o buvusi premjerė Inga Ruginienė grįžta į socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas.
Vis dėlto dėl K. Budrio likimo viešoje erdvėje jau kurį laiką sklandė abejonės. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, kad K. Budrys liks užsienio reikalų ministru performavus valdančiąją daugumą. Viešoje erdvėje taip pat spekuliuota, kad ministras gali būti pakeistas dar iki Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai. Dalis socialdemokratų abejojo K. Budrio galimybėmis likti naujoje vyriausybėje, nurodydami nepakankamą pažangą atkuriant diplomatinį atstovavimą su Kinija.
Nausėda ministro ateitį sieja su Kinija ir Taivanu
G. Nausėda ne kartą yra sakęs, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą, tačiau kartu tikino, jog K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio normalizuojant santykius su Kinija ir įgyvendinant susitarimus su Taivanu. „Tam tikri rezultatai turi būti padėti ant stalo. Jei jie bus patenkinami, viskas bus gerai“, – birželio 19 d. apie ministrą kalbėjo prezidentas, pabrėžęs, kad pirmiausia reikia vadovautis šalies interesais.
Prezidentūra ragina ministrą artimiausiais mėnesiais pateikti derybų su Kinija ir susitarimų su Taivanu rezultatus. Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo 2021 m., Vilniui leidus Taivanui atidaryti atstovybę savo vardu – Pekinas tai įvertino kaip netiesioginį Taivano nepriklausomybės pripažinimą.
