Rugpjūčio pabaigoje Baltijos šalis, ypač Latviją ir Lietuvą, nusiaubusi stipriausia audra per daugiau nei penkis dešimtmečius priminė, kaip greitai gamtos stichijos gali sutrikdyti ne tik gyventojų kasdienybę, bet ir verslo veiklą. Lietuvoje be elektros liko daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, kai kur per parą iškrito daugiau kritulių nei įprastai per mėnesį, o vėjas vertė medžius ir niokojo infrastruktūrą.
Įmonėms tokie įvykiai gali reikšti gerokai daugiau nei sugadintą turtą. Kartu gali sustoti gamyba, prekyba, klientų aptarnavimas ar kitos esminės veiklos grandys, todėl žalos mastas dažnai paaiškėja ne iš karto.
Draudimo bendrovės „If“ Lietuvos verslo pardavimų departamento vadovas Viktoras Ivanovas atkreipia dėmesį, kad po tokių incidentų įmonės pirmiausia pamato fizinę žalą, tačiau tikrieji nuostoliai gali pasimatyti po kurio laiko. Ypač, jeigu įmonės veikla nutrūksta.
Pasak jo, dėl to verslui svarbu apie draudimo apsaugą galvoti kompleksiškai – kartu vertinti turto, verslo nutrūkimo ir civilinės atsakomybės rizikas.
Didžiausia žala ne visada matoma iš karto
Po audros lengviausia pastebėti fizinę žalą – nuplėštą stogo dangą, išdaužtus langus, apsemtas patalpas ar apgadintą techniką. Tačiau verslui skaudžiausios pasekmės gali išryškėti tik po kelių dienų ar savaičių.
„Fizinę žalą įmonės paprastai įvertina gana greitai, tačiau tikroji veiklos sutrikimo kaina dažnai paaiškėja vėliau. Jei dėl elektros tiekimo problemų ar sugadintos įrangos sustoja gamyba, vėluoja užsakymai ar nebegalima aptarnauti klientų, nuostoliai gali būti gerokai didesni nei vien fizinė žala. Tad verta apgalvoti turto draudimą kartu su verslo nutrūkimo apsauga – taip įmonė geriau pasiruošia ne tik sugadinto turto atkūrimui, bet ir finansinėms pasekmėms, jei jos veikla laikinai sustoja“, – teigia V. Ivanovas.
Pasak V. Ivanovo, tam reikia žinoti ne tik įmonės turto vertę, bet ir nuo ko labiausiai priklauso jos kasdienė veikla. Pavyzdžiui, maisto gamybos ar prekybos įmonei dėl audros nutrūkus elektros tiekimui gali atšilti produkcija, o tai reikštų ne tik sugadintas atsargas, bet ir sustojusią prekybą ar gamybą. Tokiais atvejais draudžiantis įmonėms vertėtų pagalvoti, ar apsauga apima įmonei svarbiausias rizikas, ar reikia įtraukti platesnę apsaugą. „Toks įsivertinimas padeda racionaliau pasirinkti draudimo apsaugą – ne tik turtui, bet ir galimam veiklos sutrikimui“, – sako jis.
Nuostoliai verslui siekia šimtus tūkstančių eurų
Stichijų padaryti nuostoliai verslui Lietuvoje skaičiuojami šešiaženklėmis sumomis ir vis auga. V. Ivanovas pastebi, kad stichijų padaroma žala taip pat didėja: dar 2021 m. per visus metus ji siekdavo iki milijono eurų, o šiandien tokia suma gali susidaryti per vieną savaitgalį.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, šių metų rugpjūtį praūžusi audra verslui pridarė reikšmingų nuostolių, o atskiros draudimo išmokos siekė dešimtis tūkstančių eurų. Didelių žalų verslui fiksuota ir ankstesniais metais – po 2024 m. potvynių vienai įmonei už patirtus nuostolius buvo išmokėta apie 130 tūkst. eurų.
Didelių nuostolių dėl stichinių įvykių fiksuojama ir žemės ūkyje. Pavyzdžiui, po 2023 metų rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros su kruša vos per tris dienas „If“ registruotų žalų suma šiame sektoriuje pasiekė apie 340 tūkst. eurų. Vienoje įmonėje kruša apgadino 50 lauke stovėjusių automobilių, o nuostoliai siekė apie 85 tūkst. eurų.
Pasak V. Ivanovo, didesnė žala dažnai susidaro tada, kai audra paveikia ne vieną įmonės veiklos sritį. „Audrą gali lydėti liūtis, kruša, žaibai ar elektros tiekimo sutrikimai. Be to, dalis incidentų gali paliesti klientus, šalia esančias patalpas ar partnerius, todėl civilinės atsakomybės apsauga verslui taip pat yra būtina, nes tokie nuostoliai gali būti labai dideli“, – teigia V. Ivanovas.
Kiek verslui kainuoja sustojusi veikla
Didžiausi nuostoliai neretai išryškėja jau audrai praėjus. Įmonė vis dar negali dirbti įprastai, pajamos mažėja arba kuriam laikui visai nutrūksta, tačiau atlyginimus, nuomą, paskolų ar lizingo įmokas bei kitus įsipareigojimus mokėti reikia ir toliau.
Kelių dienų veiklos sustojimas gali užsitęsti gerokai ilgiau, jei sugadintos įrangos nepavyksta greitai sutaisyti. Remontą gali stabdyti reikalingų detalių trūkumas ar pakaitinės įrangos paieškos. Tuo metu vėluoja užsakymai, stringa suplanuoti darbai, o pasekmes pradeda jausti ir klientai.
„Verta labai konkrečiai įsivertinti, kas nutiktų, jei veikla sustotų savaitei ar mėnesiui: ką reikėtų atkurti pirmiausia, ar svarbiausią įrangą galima greitai pakeisti, kaip būtų dirbama netekus patalpų ar kelioms dienoms nutrūkus elektros tiekimui. Tokius sprendimus geriausia turėti dar prieš incidentą“, – sako jis.
V. Ivanovas ragina įmones nelaukti incidento ir iš anksto pasitikrinti draudimo sąlygas: ar visas veiklai svarbus turtas yra apdraustas nuo aktualių rizikų, tokių kaip audra, liūtis, kruša, žaibo iškrova, elektros tiekimo sutrikimai ar kiti stichiniai įvykiai, ir ar esama apsauga atitinka realų įmonės veiklos pobūdį.
Turto draudimas ir verslo nutrūkimo draudimas taip pat turėtų būti vertinami kartu: pirmasis, priklausomai nuo sutarties sąlygų, padeda atlyginti žalą pastatams, įrangai, prekėms ar atsargoms, o antrasis – padengti dalį finansinių nuostolių, jei veikla kuriam nors laikotarpiui nutrūksta.
V. Ivanovo teigimu, peržiūrint draudimo sąlygas reikėtų įvertinti, ar apdraustas visas įmonei svarbus turtas, ar draudimo sumos atitinka dabartinę jo vertę ir ar numatytas realus laikotarpis veiklai atkurti. Kartu reikėtų įsivertinti ir civilinės atsakomybės apsaugą, nes vienas incidentas gali sukelti ne tik įmonės vidinių nuostolių, bet paveikti ir trečiuosius asmenis.
„Kuo aiškiau įmonė žino, kas jos veiklai svarbiausia, tuo greičiau po incidento galima priimti sprendimus ir atkurti svarbiausius procesus. Todėl draudimo apsaugą verta planuoti kompleksiškai, kartu vertinant turtą, verslo nutrūkimą ir civilinę atsakomybę“, – apibendrina V. Ivanovas.
