Technologijų rinka susiduria su iššūkiais, panašiais į tuos, kurie vyravo 2000-ųjų pradžioje per vadinamąjį „dot-com“ arba interneto burbulą. Tuomet milijardinės investicijos į interneto plėtrą sukėlė didžiulę tinklo įrangos ir technologijų paklausą bei precedento neturinčius rinkos pokyčius.
Šiandien panašų vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas (DI). Sparčiai auganti duomenų centrų plėtra ir investicijos į DI infrastruktūrą lėmė situaciją, kai pagrindinių IT komponentų paklausa gerokai viršija gamintojų galimybes.
Pikas dar nepasiektas
Šios tendencijos jau juntamos ir Lietuvoje: kai kurių serverinės atminties komponentų kainos per mažiau nei metus išaugo nuo dviejų iki šešių kartų, o rinkos ekspertai prognozuoja tolesnį kainų augimą. IT sprendimų bendrovės „Heximus“ pardavimų vadovo Vidmanto Bako teigimu, dabartinė situacija yra ilgalaikių pokyčių, o ne trumpalaikio rinkos svyravimo padarinys.
„Šiandien matome ne tik kainų augimą, bet ir struktūrinį pasiūlos trūkumą. Gamintojai vis daugiau pajėgumų skiria HBM ir serverinės atminties gamybai, todėl įprastinės DRAM pasiūla išlieka ribota. Naujų gamybos pajėgumų poveikis rinkai greičiausiai pasijaus ne iš karto. Kol paklausa auga sparčiau nei gamybos apimtys, kainų spaudimas išliks“, – aiškina V. Bakas.
Jo nuomone, dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra rinkai sukuria papildomą įtampą. Didžiausi technologijų gigantai investuoja milijardus į naujus duomenų centrus, todėl atminties, procesorių ir kitų komponentų poreikis išlieka rekordinis.
V. Bako teigimu, verslui verta iš naujo įvertinti savo infrastruktūros strategiją dėl drastiškai išaugusių serverinės įrangos kainų.
„Dar prieš kelerius metus organizacijos dažnai svarstė, kas ekonomiškiau – nuosava infrastruktūra ar debesija. Šiandien dėl išaugusių techninės įrangos kainų tas balansas keičiasi. Kai kuriais atvejais įmonėms jau apsimoka dalį sistemų perkelti į debesiją, nes investicijos į naują serverinę infrastruktūrą tapo gerokai didesnės nei įprasta. Dalis rinkos vis dar tikisi, kad kainos netrukus grįš į ankstesnį lygį, tačiau tam šiuo metu nėra objektyvių prielaidų. Net ir atsiradus papildomiems gamybos pajėgumams, mažai tikėtina, kad gamintojai grįš prie kainų, kurios buvo prieš kelerius metus. Rinka jau prisitaikė prie naujos realybės“, – pažymi V. Bakas.
Brangstant įrangai, keičiasi ir IT strategijos
Brangstanti infrastruktūra keičia ir įmonių investicinius sprendimus. „Heximus“ komercijos vadovo Augustino Buivydo teigimu, vis daugiau organizacijų vertina ne tik įrangos įsigijimo kainą, bet ir visą jos gyvavimo ciklo kaštų struktūrą.
„Jeigu prieš kelerius metus nuosavas serveris daugeliu atvejų buvo ekonomiškai patrauklesnis pasirinkimas, šiandien situacija sparčiai keičiasi. Kai kurios organizacijos jau mato, kad dėl išaugusių aparatinės įrangos kainų debesijos sprendimai tampa finansiškai konkurencingesni nei naujos infrastruktūros pirkimas“, – sako A. Buivydas.
Jo teigimu, verslas vis dažniau ieško būdų atidėti dideles kapitalo investicijas ir rinktis lankstesnius modelius.
„Pastebime kelias ryškias tendencijas: įmonės ilgina įrangos naudojimo laikotarpį, renkasi pratęstas garantijas, dažniau investuoja į esamų darbo vietų atnaujinimą ir aktyviau vertina debesijos galimybes. Tai leidžia išvengti didelių vienkartinių investicijų ir suteikia daugiau lankstumo planuojant IT biudžetą“, – teigia A. Buivydas.
Laukimas gali kainuoti brangiau
Ekspertų vertinimu, artimiausias laikotarpis verslui bus itin svarbus planuojant IT infrastruktūros atnaujinimus. Nors rinkoje dar galima rasti senesnių partijų įrangos bei pasinaudoti laikinais gamintojų pasiūlymais, tokios galimybės sparčiai mažėja.
„Paradoksalu, bet šiandien dar turime tam tikrą galimybių langą. Rinkoje vis dar yra senesnių modelių atsargų, kai kuriuos pirkimus galima suplanuoti iš anksto, o kai kurių gamintojų finansinių metų pabaiga sukuria papildomų galimybių gauti palankesnes sąlygas. Tačiau šis laikotarpis nėra amžinas. Kuo labiau artėsime prie 2027 metų, tuo mažiau rinkoje liks senų atsargų ir situacija taps gerokai sunkiau prognozuojama. Šiuo metu svarbiausias veiksnys yra planavimas. Organizacijos, kurios IT poreikius vertina tik tada, kai įranga tampa kritiškai pasenusi, gali susidurti su gerokai didesnėmis išlaidomis. Tuo tarpu iš anksto planuojant pirkimus galima pasinaudoti rinkos langais, kai gamintojai ir distributoriai siūlo palankesnes sąlygas“, – pažymi A. Buivydas.
Jo teigimu, didžiausia klaida būtų laukti, kol kainos savaime sugrįš į ankstesnį lygį.
„Šiuo metu dar galime kalbėti apie kainų augimą ir galimybę jam pasiruošti. Po metų ar dvejų pagrindinis iššūkis gali būti ne tik kaina, bet ir prieinamumas. Organizacijoms verta dabartinę situaciją vertinti kaip progą pasiruošti būsimam rinkos neapibrėžtumui“, – teigia A. Buivydas.
Papildomu rizikos veiksniu išlieka geopolitika. Didelė dalis pažangiausių puslaidininkių ir atminties komponentų vis dar gaminama ribotame skaičiuje regionų, o bet kokie tiekimo grandinių sutrikimai ar geopolitinė įtampa gali dar labiau paveikti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.
„Heximus“ atstovų teigimu, artimiausiais metais svarbiausias konkurencinis pranašumas bus ne gebėjimas rasti pigiausią įrangą, o gebėjimas strategiškai planuoti infrastruktūrą, optimizuoti turimus resursus ir pasirinkti tinkamą balansą tarp nuosavos infrastruktūros bei debesijos paslaugų.
