Nors tikėtasi, kad technologijoms imlesnis jaunimas bus didžiausias dirbtinio intelekto (DI) šalininkas, „Tele2“ tyrimas atskleidė netikėtą tendenciją. Nors beveik 7 iš 10 18–24 metų amžiaus respondentų naudojasi DI, beveik tiek pat jų mano, kad dėl jo žmonės tampa tingesni. Jauniausi respondentai taip pat dažniau nei kitos amžiaus grupės išreiškia neigiamas nuostatas apie DI.
„Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovė Inga Rudinskaitė pastebi, kad rezultatai paneigia prielaidą apie jaunimo entuziazmą naujoms technologijoms. „Jauni žmonės DI tikrai nėra atsukę nugaros – jie juo naudojasi, o kai kuriose srityse, pavyzdžiui, programavime, net dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai. Tačiau tyrimas rodo, kad jauniausi respondentai daug kritiškiau vertina tai, kaip DI gali paveikti mūsų gebėjimus, kūrybiškumą ir ateitį“, – teigia I. Rudinskaitė.
Naudoja, bet rekomenduoti neskuba
Jaunimo atsargesnis požiūris į DI matyti ir iš atsakymų į klausimą, ar šiuos įrankius rekomenduotų kitiems. Nors bendrai beveik trečdalis visų respondentų nerekomenduoja DI kitiems, 18–24 metų amžiaus grupė šioje kategorijoje išsiskiria kaip aktyviausia.
„Šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip jaunimo nusiteikimo prieš DI. Greičiau matome gana kritišką vartotoją – žmogus naudojasi technologija, tačiau tai netrukdo vertinti jos ribų ar galimų pasekmių. Jauniausia karta DI vertina ne vien kaip naujovę, bet jau ir per savo praktinę naudojimo patirtį“, – komentuoja I. Rudinskaitė.
Nerimą kelia ne pati technologija, o žmogaus elgesys
Jaunimo skeptiškumas ryškiausiai pasireiškia kalbant apie tai, kaip DI gali pakeisti žmogaus elgesį ir gebėjimus. Beveik 7 iš 10 18–24 metų amžiaus respondentų mano, kad DI naudojantys žmonės tampa tingesni. 6 iš 10 baiminasi, kad technologija pakenks žmonių kūrybiškumui, o daugiau nei kas antras – kad DI atims daugiau darbo vietų, nei sukurs.
Nerimas neapsiriboja darbo rinka. 4 iš 10 jauniausių respondentų mano, kad DI netrukus pakeis daugumą darbuotojų, panaši dalis – kad technologija taps protingesnė už žmones. Jaunimas taip pat dažniau nei kitos amžiaus grupės mano, kad DI pats negali būti kūrybiškas.
„Čia matome įdomų poslinkį – nerimą kelia ne vien klausimas, ar DI vieną dieną pakeis tam tikras profesijas. Jaunimas kelia daug platesnį klausimą: ar pernelyg dažnai patikėdami užduotis technologijai nepradėsime mažiau mąstyti, kurti ar stengtis patys“, – sako I. Rudinskaitė.
DI naudą dažniau įžvelgia net vyriausieji
Kartų skirtumas tampa dar ryškesnis, kai klausiama apie DI teikiamą naudą kasdieninėje veikloje. Tarp visų DI naudotojų kas antras tvirtai teigia, kad technologija palengvina jo kasdienę veiklą. Tarp 18–24 metų respondentų taip mano tik 32 proc., o tarp 71 metų ir vyresnių – net 65 proc.
Jauni žmonės taip pat skeptiškiau vertina DI naudojimą ateityje. Tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tvirtai mano, kad ateityje DI naudos daugiau nei dabar, o maždaug kas trečias sako, kad technologija didina jo darbo efektyvumą. Abiem atvejais bendras DI naudotojų vertinimas šiais klausimais buvo palankesnis.
„Tyrimas parodo, kad santykio su DI negalime paaiškinti vien amžiumi ar technologijų naudojimo intensyvumu. Bene įdomiausia tai, kad karta, kuri su technologijomis augo, jų galimas pasekmes vertina ypač kritiškai. Artumas technologijoms nebūtinai reiškia didesnį optimizmą“, – apibendrina I. Rudinskaitė.
Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni respondentai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.
