Šešiasdešimt procentų ukrainiečių kategoriškai nepritaria pasitraukimui iš Donbaso mainais į saugumo garantijas, rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) apklausa, kurios rezultatus rugpjūčio 7 dieną paskelbė instituto vykdomasis direktorius Antonas Hrušeckis. Apklausa buvo atlikta tuo metu, kai Ukrainos, Rusijos ir tarpininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, taikos derybos tebebuvo įstrigusios.
Trečdalis sutiktų atiduoti žemių, bet vadina tai sunkia nuolaida
Apklausos duomenimis, 33 proc. respondentų pareiškė, kad būtų pasirengę atiduoti teritorijų Rytų Ukrainoje, įskaitant Donecko ir Luhansko sritis, nors dauguma apklaustųjų tokį sprendimą vertino kaip sunkią nuolaidą. Dar 7 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Palyginti su šių metų balandžiu, nusiteikimas dar sugriežtėjo: teritorinės nuolaidos priešininkų dalis paaugo nuo 57 iki 60 proc., o pritariančiųjų sumažėjo nuo 36 iki 33 proc.
Kyjive priešinasi labiau nei prie fronto
Griežčiausiai nusiteikę sostinės gyventojai: Kyjive pasitraukimui iš Donbaso nepritaria 69 proc. apklaustųjų (balandį – 62 proc.), o pritaria 26 proc. (buvo 34 proc.).
Rytų Ukrainos regionuose, esančiuose arčiausiai fronto, nuotaikos beveik nesiskiria nuo šalies vidurkio – teritorinei nuolaidai ten nepritaria 59 proc., pritaria 29 proc. gyventojų.
Ryškesnė skirtis matyti pagal amžių. Pasitraukimui iš Donbaso pritartų 42 proc. 18–29 metų ukrainiečių (balandį tokių buvo 54 proc.), 39 proc. 30–44 metų, 34 proc. 45–59 metų amžiaus grupėje ir tik 22 proc. vyresnių nei 60 metų respondentų.
Fronto įšaldymui pritartų 59 proc. – daugiausia nenoriai
Kai scenarijus pakeičiamas, nuotaikos apsiverčia. Paklausti apie variantą, pagal kurį karas būtų įšaldytas esamose fronto linijose be tarptautinio okupacijos pripažinimo, tačiau mainais į saugumo garantijas, didelį finansavimą ir ginklų tiekimą, 59 proc. respondentų teigė, kad būtų pasirengę tokiam kompromisui pritarti, nors dauguma tai padarytų nenoriai. Kategoriškai tokiai idėjai prieštaravo 31 proc. apklaustųjų.
Beveik pusė nesitiki karo pabaigos iki 2027 metų vidurio
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma ukrainiečių nemano, jog Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis artimiausiu metu. Beveik pusė, arba 45 proc. respondentų, mano, kad karas galėtų baigtis ne anksčiau kaip 2027 metų antroje pusėje, 15 proc. tikisi pabaigos 2027 metų pirmoje pusėje, o 21 proc. – dar iki šių metų pabaigos. Nuomonės neturėjo 19 proc. apklaustųjų.
Kartu išaugo ir pasiryžimas tęsti kovą: ukrainiečių, pasirengusių ištverti karą tiek, kiek reikės, dalis padidėjo iki 61 proc., nors šių metų balandį ji buvo sumažėjusi iki 48 proc. Dar apie 20 proc. nurodė, kad pakęstų kelis mėnesius arba iki pusmečio.
Derybos stringa, o civilių aukų sparčiai daugėja
Kremlius liepą pareiškė nematantis artimiausių perspektyvų atnaujinti derybas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio rugpjūčio 1 dieną per „Fox News“ sakė, kad artimiausiomis savaitėmis bus bandoma jas atgaivinti, tačiau įspėjo, jog „abi pusės turi gana griežtas raudonas linijas“. Per dvi savaites Kyjive laukiama JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio.
Tuo pat metu Rusijos pajėgos tęsė atakas visoje Ukrainoje ir sparčiai daugėjo civilių aukų. Jungtinių Tautų stebėtojų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo 1 396 ir buvo sužeisti 7 978 civiliai – 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. ir 114 proc. daugiau nei 2024 m. Birželis tapo mirtingiausiu mėnesiu Ukrainos civiliams nuo 2022 m. balandžio: žuvo mažiausiai 293 ir sužeisti 1 990 žmonių, daugiausia dėl tolimojo nuotolio raketų ir dronų smūgių miestams toli nuo fronto.
Aukų augimą lemia ir oro gynybos raketų trūkumas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūtį pareiškė, kad sąjungininkai šiemet Ukrainai perdavė tik trečdalį tiek priešraketinių raketų, kiek 2025 m. Liepos 6 dieną Ukrainos oro pajėgos pripažino per vieną Rusijos smūgį nenumušusios nė vienos balistinės raketos – tai iliustruoja išsekusias „Patriot“ sistemų atsargas.
Kaip apklausa buvo atlikta
Apklausa vykdyta nuo liepos 20 iki rugpjūčio 3 dienos telefonu (CATI metodu). Buvo apklausti 974 vyresni nei 18 metų respondentai, gyvenantys Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Statistinė paklaida rodikliams, artimiems 50 proc., siekia apie 4,1 proc.
