Užimtumo didinimo programos regionuose keičia žmonių gyvenimus: nuo priklausomybių iki darbo vietos
Savivaldybės visoje Lietuvoje sėkmingai įgyvendina užimtumo didinimo programas, kurios tampa tikru išsigelbėjimu žmonėms, susiduriantiems su įvairiomis problemomis – socialinių įgūdžių stoka, priklausomybėmis, skolomis ar kitomis gyvenimo negandomis. Tai patvirtina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Profesionalūs konsultantai, dirbantys su šiais asmenimis, problemas sprendžia kompleksiškai. Pavyzdžiui, padeda gydytis nuo priklausomybių, didina motyvaciją ir gerina socialinius įgūdžius. Taip pat tarpininkauja bendraujant su antstoliais dėl skolų, kas dažnai tampa dideliu barjeru siekiant įsidarbinti.
„Dažnai žmogus pats negali išspręsti įsidarbinimą ribojančių aplinkybių, nes neturi pakankamai drąsos ir žinių, kur ieškoti pagalbos”, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk. „Net ir pavykus įsidarbinti, laiku neišspręstos problemos trukdo ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl žmogus vėl atsiduria darbo rinkos užribyje, iš kurio jis gali ištrūkti tik profesionalios pagalbos dėka.”
Užimtumo didinimo programos, pasak viceministrės, padeda net socialinėje atskirtyje esantiems, ilgą laiką nedirbantiems pažeidžiamiems asmenims sugrįžti į darbo rinką. Šių programų poreikis nuolat auga: per šių metų dešimt mėnesių paslaugos suteiktos jau 5,3 tūkst. asmenų, kai per tą patį 2024 metų laikotarpį – 4,5 tūkst.
Kaip veikia užimtumo didinimo programos?
Šių programų esmė – įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas. Tai skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sujungiant visų reikalingų institucijų ir organizacijų – vietos savivaldos, Užimtumo tarnybos, nevyriausybinių organizacijų, darbdavių bei kitų valstybinių įstaigų specialistų – pagalbą.
Didelis vaidmuo tenka atvejo vadybininkams, kurie suburia įvairių sričių specialistų atvejo komandas. Šios komandos, įsigilindamos į kiekvieno asmens individualias problemas, parenka tinkamiausias paslaugas joms spręsti ir padeda asmenims sugrįžti į darbo rinką. Toks bendradarbiavimo modelis suburia įvairias vietos institucijas (Užimtumo tarnybą, visuomenės sveikatos biurus, socialinių paslaugų centrus ir kt.), nevyriausybines ir kitas organizacijas, kurių skirtingos kompetencijos ir patirtys leidžia visapusiškiau suteikti pagalbą žmogui. Pastebima, kad į šį procesą efektyviau įtraukiami ir vietos darbdaviai.
Realių istorijų pavyzdžiai
Dažniausios problemos, trukdančios įsidarbinti, yra socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, kurią neretai lydi įvairios priklausomybės, taip pat turimos skolos. Štai keletas pavyzdžių, kaip užimtumo didinimo programos keičia žmonių gyvenimus. (Žmonių vardai pakeisti).
-
Marija iš Klaipėdos. 60-metės moters įsidarbinimą ribojo sergančio šeimos nario slauga. Dalyvaujant programoje, jai buvo suteiktos psichologo, psichosocialinės pagalbos paslaugos, o šeimos nario priežiūrai pasitelktos dienos užimtumo paslaugos. Marija išreiškė norą ieškotis darbo, pageidavo dirbti nepilną darbo dieną netoli namų, tad jai buvo surasta darbo vieta valymo paslaugų įmonėje. Moteris džiaugiasi teigiamais pokyčiais ir pagerėjusia gyvenimo kokybe.
-
Robertas iš Anykščių. 42 metų vyro gyvenimą jau dvidešimt metų temdė priklausomybė nuo alkoholio. Po darbo su priklausomybių konsultantu, jau pusė metų jis gyvena be alkoholio. Supratęs priklausomybės poveikį, Robertas nusprendė atsiriboti nuo žalingos aplinkos ir netrukus sulaukė pasiūlymo įsidarbinti terminuotai. Jo istorija įrodo, kad išlipus iš priklausomybės liūno, galima susikurti visiškai naują pilnavertį gyvenimą.
-
Steponas iš Telšių. 56 metų vyras jau dešimtmečius buvo praradęs viltį įsidarbinti legaliai. Po programoje teiktų kompleksinių paslaugų, jam pavyko atsisakyti žalingų įpročių ir terminuotai padirbėti seniūnijoje, finansuojant užimtumo didinimo programos lėšomis. Pastebėjus vyro pareigingumą ir atsakingumą, jis įdarbintas nuolatinėms pagalbinio darbininko pareigoms švietimo įstaigoje, kurioje dirba ilgiau nei metus.
-
Dalia iš Varėnos. Motyvacijos trūkumas, sveikatos problemos, susisiekimo nebuvimas 52 metų moterį įstūmė į ilgalaikius nedarbo spąstus. Jai buvo teiktos individualios ir grupinės psichologo, karjeros specialisto konsultacijos, padėta terminuotai įsidarbinti nepilnu etatu parduotuvės valytoja, taip pat teiktos pavėžėjimo paslaugos. Įsitvirtinusi darbo rinkoje, Dalia padėjo rasti lėšų susiremontuoti automobilį ir taip išsprendė susisiekimo problemą.
-
Rasa iš Vilniaus. Aukštąjį išsilavinimą turinti 54 metų moteris Užimtumo tarnyboje periodiškai registruodavosi nuo 2007 metų. Turėjo skolų, dėl kurių jautėsi pasimetusi. Dalyvaujant užimtumo didinimo programoje suteiktos psichologo, teisininko, karjeros specialisto konsultacijos, lankė socialinio motyvavimo, finansinio raštingumo, savipagalbos užsiėmimus. Teisinių konsultacijų metu išsiaiškinta tiksli turimų skolų suma. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas suteikė pagalbą renkant ir rengiant dokumentus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Moteriai įsidarbinus, padėta pasinaudoti „skolų atostogomis”.
Šios sėkmės istorijos iliustruoja, kaip svarbu spręsti įsidarbinimą ribojančias problemas kompleksiškai. Pastebima, kad teigiamas efektas pasireiškia ne tik programos dalyviams, bet ir jų šeimos nariams bei artimiesiems. Žmogus, suradęs savyje motyvacijos įveikti priklausomybes, grąžinti skolas, įgavęs pasitikėjimo savimi ir įsidarbinęs, kartu prisideda ir prie savo šeimos gerovės augimo.
