Vasaros atostogų sezonui įsibėgėjant, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams pareigą laiku išmokėti darbuotojams priklausančius atostoginius. Nors neretai manoma, kad keliomis dienomis pavėluotas mokėjimas neturi didelių pasekmių, Darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja atostoginių išmokėjimo terminus ir darbuotojo teises, jei šie terminai pažeidžiami. Pavėluotas atostoginių išmokėjimas gali ne tik apsunkinti darbuotojo pasiruošimą poilsiui, bet ir sukelti teisines pasekmes darbdaviui.
„Atostoginiai nėra papildoma darbdavio gera valia – tai darbuotojui už kasmetinių atostogų laiką paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Todėl labai svarbu, kad darbdaviai atostoginių apskaičiavimą ir išmokėjimą planuotų iš anksto, ypač vasarą, kai darbuotojai aktyviau naudojasi sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Pavėluotas atsiskaitymas gali lemti papildomas pasekmes – uždelstas laikotarpis, darbuotojui laiku pateikus prašymą, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.“
Kada atostoginiai turi būti išmokami?
Pagal Darbo kodekso bendrąją taisyklę, atostoginiai privalo būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau egzistuoja dvi svarbios išimtys. Pirma, darbuotojas gali pateikti atskirą prašymą, kad atostoginiai būtų mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, t. y. kartu su darbo užmokesčiu.
Antra, jei darbuotojas pasinaudoja ilgesnėmis, nei Darbo kodekse numatyta, kasmetinėmis atostogomis (pavyzdžiui, yra sukaupęs atostogų už kelerius metus), tuomet atostoginiai už dalį, viršijančią nustatytus darbo dienų skaičius (20 darbo dienų, kai dirbama 5 dienas per savaitę; 24 darbo dienas, kai dirbama 6 dienas per savaitę; arba 4 savaites, kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis ar skirtingas), gali būti mokami atostogų metu, laikantis įprastų darbo užmokesčio mokėjimo terminų.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas, dirbantis penkias darbo dienas per savaitę, nori pasinaudoti 25 darbo dienų atostogomis, atostoginiai gali būti išmokėti dviem etapais: už 20 darbo dienų – prieš atostogas, o už likusias 5 darbo dienas – atostogų metu, pagal įmonėje galiojančius darbo užmokesčio išmokėjimo terminus.
Kas nutinka, jeigu atostoginiai išmokami pavėluotai?
Darbdaviui pavėlavus atsiskaityti už kasmetines atostogas, taikoma speciali Darbo kodekso numatyta pasekmė: laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų darbuotojo kasmetinių atostogų. Darbuotojas dėl tokio kompensavimo gali kreiptis nepriklausomai nuo to, ar darbdavys pavėlavo atsiskaityti už visą atostogų laikotarpį, ar tik už jo dalį.
VDI primena, kad darbuotojas dėl šio kompensavimo privalo pateikti darbdaviui prašymą per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų. Kadangi Darbo kodeksas numato specialią uždelsto atsiskaitymo kompensavimo tvarką, papildomi delspinigiai už tokį uždelsimą nėra taikomi.
„Svarbiausia – aiškumas ir savalaikis atsiskaitymas. Darbdaviams rekomenduojame iš anksto įsivertinti atostogų grafikus, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir darbuotojų prašymus, o darbuotojams – pasitikrinti, ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti tinkamai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
