Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal ekologinės gamybos logotipo žinomumą. Jį atpažįsta 75 proc. Lietuvos gyventojų, palyginti su 58 proc. ES vidurkiu, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.
Šiuo rodikliu Lietuva aplenkė visas kitas ES valstybes, tarp jų Liuksemburgą (74 proc.), Švediją (73 proc.), Austriją (72 proc.) ir Nyderlandus (71 proc.). Mažiausias ekologinės gamybos logotipo žinomumas fiksuotas pietinėse ES valstybėse: Kipre jį atpažino 28 proc. gyventojų, Graikijoje – 32 proc., Ispanijoje – 33 proc., Maltoje – 35 proc., o Portugalijoje – 37 proc.
Apklausa taip pat parodė, kad ekologinės gamybos logotipas yra geriausiai atpažįstamas ES maisto kokybės ženklas, kurio žinomumas daugiau nei du kartus viršija saugomos geografinės nuorodos, saugomos kilmės vietos nuorodos ir garantuoto tradicinio gaminio ženklų žinomumą.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, ekologinis pienas yra reikšminga ekologinio maisto rinkos dalis Europoje, o ekologinių produktų paklausa po kelių lėtesnio augimo metų vėl didėja.
„Lietuvos rezultatas rodo, kad ekologinės gamybos ženklas mūsų šalyje jau plačiai atpažįstamas. Tačiau žinomumas savaime negarantuoja pirkimo. Rinkos plėtra priklausys nuo to, ar vartotojas supras, ką patvirtina šis ženklas, matys aiškią ekologiško produkto naudą ir bus pasirengęs už ją mokėti“, – sakė E. Simonis.
2025 m. ekologinis žalias pienas sudarė 3,11 proc. viso Lietuvos pienininkams pristatyto žalio karvių pieno. Europos Sąjungos vidurkis siekė apie 3,5 proc. Iš 22 duomenis pateikusių valstybių Lietuva pagal šį rodiklį užėmė aštuntą vietą, lenkdama Belgiją, Nyderlandus ir Italiją, tačiau atsilikdama nuo Austrijos, Danijos ir Švedijos.
E. Simonio teigimu, ekologinių pieno produktų paklausą didina augantis vartotojų dėmesys sveikatai, aplinkosaugai, gyvūnų gerovei ir maisto produktų kilmei. Vis dėlto spartesnę rinkos plėtrą vis dar riboja aukštesnės ekologiškų produktų kainos bei nepakankamai aiškiai vartotojų suvokiama ekologinės gamybos pridėtinė vertė.
Apklausa atlikta 2026 m. gegužės–birželio mėn. visose 27 ES valstybėse narėse.
