Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė deputatus prieš rinkimus vietoj atostogų siųsti į karinius mokymus, o Gynybos ministerija juos suplanuotų ir parengtų sąrašus. Pasiūlymas nuskambėjo liepos 22 d. plenariniame posėdyje, svarstant įstatymų paketą, kuriuo plečiamos nuteistųjų galimybės sudaryti karo tarnybos sutartis su gynybos žinyba.
Volodinas: deputatai turi būti „arčiau Ginkluotųjų pajėgų“
Kreipdamasis į gynybos viceministrą Viktorą Goremikiną, Volodinas paprašė ministerijos „išdirbti“ karinių mokymų klausimą, o Dūma, jo žodžiais, parengtų dalyvių sąrašus. Pirmininkas aiškino, kad politikai turėtų būti „arčiau Ginkluotųjų pajėgų“ ir suprasti jų „kūrimą“ bei kitus kariuomenės klausimus.
Anot Volodino, mokymams nereikėtų „prigalvoti jokių apribojimų“, nes jie skatintų deputatus atsakingiau svarstyti ir priimti tokius įstatymų projektus. Jis priminė sovietinius „Vystrel“ kursus ir kitas pasirengimo formas, teigdamas, kad išrinktas ir tautos vardu sprendimus priimantis politikas turi būti visapusiškai pasirengęs. Pirmininkas pabrėžė, kad ne visi deputatai yra tarnavę Ginkluotosiose pajėgose ar turi karinę apskaitos specialybę.
Goremikinas, kurį „Parlamentskaja gazeta“ įvardija kaip gynybos viceministrą ir Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios karinės-politinės valdybos viršininką, atsakė, kad ministerija mokymus suplanuos ir suderins jų datas, laiką bei pobūdį.
Paketas plečia nuteistųjų galimybę sudaryti karo tarnybos sutartis
Pasiūlymas nuskambėjo svarstant įstatymus, kuriais plečiamas nuteistųjų ir kaltinamųjų, galinčių sudaryti karo tarnybos sutartis mobilizacijos, karo padėties ar karo metu, ratas. Liepos 22 d. Dūma priėmė du vyriausybinius įstatymų projektus, vienas jų — projektas Nr. 1293209-8.
Pagal RAPSI aprašytas pataisas, sutarties kliūtimi nebebūtų teistumas už dalyvavimą gaujoje ar nusikalstamoje bendrijoje, kai kuriuos nusikaltimus su branduolinėmis medžiagomis, narkotikų kontrabandą, neteisėtos migracijos organizavimą ir valstybės paslapties dokumentų praradimą. Kliūtys išliktų teistiems už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, terorizmą, valstybės išdavystę, šnipinėjimą, diversiją ir kai kuriuos kitus nusikaltimus.
Panašūs mokymai buvo skelbti ir anksčiau
Praktika šaukti atsargoje esančius piliečius į karinius mokymus turi teisinį pagrindą. 2022 m. vasario 18 d. Vladimiras Putinas pasirašė dekretą Nr. 67 dėl atsargoje esančių Rusijos piliečių šaukimo į karinius mokymus Ginkluotosiose pajėgose, Rosgvardijoje, valstybės apsaugos ir FSB struktūrose. Federalinio įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karo tarnybos“ 54 straipsnis numato, kad atsargoje esantys piliečiai į mokomuosius mokymus gali būti šaukiami ne dažniau kaip kartą per trejus metus; nurodoma ir praktika juos rengti kartą per kiekvieną Dūmos kadenciją.
Mokymai VIII šaukimo deputatams, jų padėjėjams ir Dūmos aparato valstybės tarnautojams — atsargos karininkams — buvo skelbti 2022 m.: juos perkėlė iš gegužės į birželį, o vėliau nuspręsta, kad parlamentarai juose nedalyvaus, RTVI sakė deputatas Stanislavas Naumovas. Jis pridūrė ketinantis dalyvauti mokymuose, kai tik bus registruotas rinkimuose pagal parašus, ir svarstė, kad tai galėtų būti susiję su oro gynybos sistemos stiprinimu aplink Magnitogorską. Ankstesni tokie mokymai deputatams ir aparatui vyko 2017 m.
Idėjai pritarė ir deputatas Aleksandras Tolmačiovas, „Gazeta.Ru“ teigęs, kad ji būtų naudinga, nes suteiktų asmeninės patirties, reikalingos dirbant su kariais ir jų šeimomis.
