Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus rajono skyrius trečiadienį sukritikavo teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę dėl problemų bausmių vykdymo sistemoje ir suabejojo, ar ji ministerijai skiria pakankamai dėmesio. Ministrė profesinių sąjungų priekaištus atmetė ir pareiškė turinti problemų sprendimo planą.
Socialdemokratai suabejojo ministrės prioritetais
Rugsėjo 30 dieną feisbuke paskelbtame įraše „Skandalinga situacija Teisingumo ministerijoje“ LSDP Vilniaus rajono skyrius pareiškė, kad bausmių vykdymo sistemos profesinių sąjungų nepasitikėjimas ministre yra rimtas signalas apie jos kuruojamos sistemos valdymo problemas.
Profsąjungos kritiką grindė pareigūnų bei finansavimo trūkumu, stringančiais infrastruktūros projektais ir blogėjančiomis darbo sąlygomis. Socialdemokratai klausė, ar R. Tamašunienei pakanka laiko ministerijos problemoms, nes ji dažnai dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose ir įvairiuose renginiuose.
Liepos 3 dieną nepasitikėjimą tuomet laikinąja ministre pareiškė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Profesinių sąjungų centras. Jos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, LSDP pirmininką Mindaugą Sinkevičių ir socialdemokratų frakciją Seime.
Profsąjungos teigė ministerijai ne kartą teikusios pasiūlymus dėl pareigūnų pritraukimo, motyvavimo, darbo sąlygų, infrastruktūros ir finansavimo, tačiau nesulaukusios pokyčių. Jos taip pat neatmetė protestų galimybės.
Tamašunienė tvirtina turinti problemų sprendimo planą
R. Tamašunienė rugsėjo 30 dieną atmetė dalies profsąjungų kaltinimus, kad ignoruoja bausmių vykdymo sistemos problemas. Pasak ministrės, Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovui suformuotos metinės užduotys smarkiai vėluoja, todėl jo bus prašoma paaiškinti, kodėl jos neįgyvendinamos.
Ministrė tvirtino nuolat bendradarbiaujanti su profesinėmis sąjungomis ir palaikanti socialinį dialogą. Jos teigimu, ministerija susitinka su 11 profsąjungų, o kritiką išreiškė dviejų profsąjungų atstovai.
R. Tamašunienė taip pat sakė per derybas dėl valstybės biudžeto siekianti didesnio finansavimo darbuotojų atlyginimams. Iš Norvegijos fondo tikimasi gauti apie 36 mln. eurų, kurių didelė dalis būtų skirta kalėjimų infrastruktūrai ir mažesnėms kameroms įrengti.
Rugsėjo 24 dieną pati ministrė pripažino, kad kalėjimuose trūksta darbuotojų, o jų darbo krūvis jau yra didelis. Todėl, anot jos, pareigūnų perkėlimas iš Saugumo valdymo į Resocializacijos padalinius negali būti vykdomas esamų darbuotojų sąskaita.
Ginčas dėl mobingo kaltinimų pasiekė prokuratūrą
Vilniaus rajono socialdemokratai situaciją pavadino absurdiška, nes R. Tamašunienės bendrapartiečiai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos tuo pat metu viešai kaltina Vilniaus rajono savivaldybės administraciją mobingu.
Administracijos direktorius Vytautas Vansavičius dėl savivaldybės tarybos narės ir Teisėtvarkos bei savivaldos plėtros komiteto pirmininkės Renatos Sobieskos elgesio kreipėsi į tarybos Etikos komisiją. Jis teigė, kad LLRA-KŠS atstovai reorganizaciją, darbuotojų veiklos vertinimą ir kitus įprastus administracijos valdymo procesus nepagrįstai pateikia kaip mobingą ar darbuotojų persekiojimą.
Rugsėjo 3 dieną V. Vansavičius taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Jis paprašė įvertinti, ar tarybos nario Roberto Rackiewicziaus ir buvusios Vilniaus rajono merės Marijos Rekst pareiškimuose nėra Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyto šmeižimo požymių.
Savivaldybės duomenimis, R. Rackiewiczius rugpjūčio 4 dieną vykusiame komiteto posėdyje administracijos direktorių siejo su darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu. M. Rekst šiuos teiginius rugpjūčio 20 dieną Etikos komisijos posėdyje esą pakartojo kaip faktą.
V. Vansavičius tvirtino, kad ginčijami teiginiai neatitinka tikrovės. Savivaldybė skelbė, jog 2025–2026 metais administracijoje nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo. Galutinį pareiškimų vertinimą turės pateikti teisėsauga.
