Lietuvos miškuose 2026-ųjų rugpjūtį netrūksta voveraičių ir mėlynių, o jų kainos turguose yra mažesnės nei sezono pradžioje. Vis dėlto rinkėjams gausus derlius nebūtinai reiškia didesnes pajamas: už kilogramą voveraičių supirkėjai siūlo maždaug 3 eurus, todėl daliai žmonių kelionė į supirkimo punktą neatsiperka.
Varėniškis Algis grybus parduoda pakelėje
Dzūkijos mieste Varėnoje kalbintas Algis per beveik penkias valandas surinko po šešis litrus mėlynių ir voveraičių. Vyras sakė grybaujantis daug metų ir taip prisidedantis prie pensijos, tačiau laimikio į supirkimo punktą neveža, nes kuro išlaidos būtų didesnės už naudą. Grybus ir uogas jis parduoda pakelėje.
Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Gintaras Jonas Aleknavičius pabrėžė, kad voveraičių kainą lemia kokybė: šlapi grybai vertinami prasčiau, o sausesni, mažesni ir dailesnės formos – brangiau.
Įprastas voveraičių maišelis kainuoja apie 6 eurus, o litras mėlynių gali atsieiti iki 10 eurų, nes jas surinkti sunkiau. Perdirbėjų teigimu, už kilogramą mėlynių šiemet mokama iki 4,5 euro.
Vilniaus turguje voveraičių kibirėlis rugpjūtį kainavo ne daugiau kaip 4 eurus, mėlynių – iki 8 eurų. Pardavėja Irena pasakojo, kad sezono pradžioje litras voveraičių kainavo 12 eurų, vėliau kaina sumažėjo iki 3,5 euro. Viena pirkėja už pilną voveraičių maišelį sumokėjo 7 eurus ir šią kainą vadino nemaža.
Švarias voveraites pirkėjai perka aktyviai
Pardavėjų vertinimu, šių metų voveraičių derlius nuo 2025-ųjų liepos beveik nesiskiria. Grybai švarūs, todėl pirkėjai jų ieško aktyviai, nors kitų rūšių pasirinkimas dar menkas.
Rugpjūčio viduryje baravykų buvo labai mažai, nes jų sezonas tik prasidėjo. Vėliau prasidėjęs sezonas, pakankamas lietus ir tinkama dienos bei nakties temperatūra leidžia tikėtis gero rudens grybų derliaus.
Miškų kirtimai ir erkės mažina rinkėjų skaičių
Supirkėjai pastebi, kad lietuviškų grybų atnešama mažiau, nes į mišką papildomai užsidirbti rečiau eina jaunesni žmonės. Dalis Lietuvoje surinktų grybų eksportuojama į Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Nyderlandus, tačiau G. J. Aleknavičiaus teigimu, jaunesnei Vakarų Europos vartotojų kartai voveraitės nebėra tokios svarbios.
Asociacijos vadovas grybų ir jų rinkėjų mažėjimą taip pat siejo su miškų kirtimais: žmonės į įprastas grybavimo vietas kartais atvyksta radę kelmus ir suardytą samaną. Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad Lietuvoje kasmet plynai iškertama apie 20 tūkst. hektarų – mažiau nei 1 proc. miškų – o iškirsti plotai turi būti atkurti ne vėliau kaip per trejus metus.
Grybautojus šiemet atbaido ir gausūs vabalai bei erkės, tačiau dalis žmonių vis tiek eina į mišką rinkti maisto ar uždarbio.
