Ar kada vyro paklausėte ne „Kaip sekasi?“, o „Kaip tu iš tikrųjų jautiesi?“ Ir kada vyras, užuot atsakęs „viskas gerai“, išdrįso pasakyti, kad jam sunku?
Nors apie emocinę sveikatą šiandien kalbame vis daugiau, vyrams šioje srityje vis dar tenka susidurti su gajais stereotipais. Juk „stiprus vyras turi susitvarkyti pats“, neturėtų skųstis ar rodyti silpnumo. Tačiau kas nutinka, kai toks požiūris tampa siena, už kurios lieka neišsakytos emocijos, vienatvė ar santykių krizės?
Būtent apie tai kalbama naujame Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro ir „Drąsūs pokalbiai” tinklalaidžių cikle „Vyrai kalbasi“. Septyniose profesionaliai nufilmuotose tinklalaidėse įvairių sričių specialistai aptaria vyrams aktualias, kartais nepatogias, bet labai svarbias temas. Pokalbius veda psichoterapeutas Darius Docius, Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro ir emocinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas. Pagrindinė projekto žinutė paprasta, bet itin svarbi: vyrai kalbasi. Ir tai yra normalu.
Kodėl vyrams vis dar sunku pasakyti „man sunku“?
Projekto autorė Fausta Tavoraitė pastebi, kad vyrai tarsi gyvena tarp dviejų pasaulių. Viena vertus, visuomenė keičiasi, vis daugiau kalbama apie psichologinę sveikatą ir gebėjimą laiku kreiptis pagalbos. Kita vertus, nemažai vyrų užaugo su supratimu, kad „vyras turi būti stiprus, ištverti sunkumus, nerodyti emocijų ir viską išspręsti pats“. „Ne todėl, kad vyrams skauda mažiau, o todėl, kad jiems dažnai sunkiau pripažinti, jog skauda“, – teigia ji.
Tai atsispindi ir statistikoje: Lietuvoje apie 80 proc. nusižudžiusių žmonių yra vyrai, nors jie gerokai rečiau nei moterys kreipiasi psichologinės pagalbos. Tai verčia klausti, ar problema yra emocijų trūkumas, ar jų slopinimas ir pagalbos vengimas.
Todėl „Vyrai kalbasi“ siekia parodyti kitokį pavyzdį – kai vyrai kalba apie tai, kas jiems rūpi, kas skauda, kas kelia klausimų.
Dėmesys – esminėms temoms
Septynios tinklalaidės apima labai skirtingas gyvenimo sritis – nuo smurto ir vyriškumo sampratos iki tėvystės, intymumo, pilietinės atsakomybės ir vienatvės. Jos išgrynintos remiantis realia Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro patirtimi ir „Nelik vienas“ linijos statistika. Už kiekvienos temos slypi tikros vyrų patirtys ir realūs gyvenimo klausimai.
„Galbūt tai kažkieno tėtis, kuris tyliai išgyvena vienatvę. Galbūt tai tavo vyras, kuris kasdien rūpinasi šeima, bet niekada nepasako, kad pats nebesusitvarko. Kažkieno sūnus ar brolis, kuris vis dar ieško atsakymo, ką šiandien reiškia būti vyru“, – sako F. Tavoraitė.
1. Smurtas: kodėl kylantis impulsas virsta veiksmu?
Pirmoji tinklalaidė nagrinėja smurtą. Pokalbyje su dr. Vaidu Viršilu, Klaipėdos universiteto vyresniuoju lektoriumi ir Lietuvos probacijos tarnybos darbuotoju, kalbama apie tai, kas vyksta žmogaus viduje, kai impulsas virsta veiksmu, apie emocijų valdymą, mitus, prevenciją ir pagalbos galimybes.
2. Įžengimas į vyrystę: kaip šiandien tampama vyru?
Ką šiandien reiškia būti vyru? Ar vyrystės sampratą vis dar formuoja tėvas, senelis? Kiek vyriškumui svarbi bendruomenė, o kiek – asmeninė emocinė branda? Šiuos klausimus nagrinėja advokatas, mediatorius Mantas Liugas.
3. Kūnas ir intymumas: kaip pornografija keičia jaunus vyrus?
Dar viena tema – pornografijos poveikis jauniems vyrams. Su urologu ir seksologu Mindaugu Danilevičiumi kalbama apie pornografijos įtaką savivertei, santykiams, intymumui ir emocinei sveikatai.
4. Vyro atsakomybė Tėvynei: pareiga ar pasirinkimas?
Ketvirtojoje tinklalaidėje kalbama apie pilietinę atsakomybę ir vyro santykį su valstybe bei bendruomene. Ką reiškia būti pasiruošusiam krizei? Ar pilietinė atsakomybė yra pareiga, ar sąmoningas pasirinkimas? Laidoje dalyvauja Aidas Kryževičius, VšĮ Pilietinio ugdymo centro direktorius ir karys savanoris.
5. Tėvystė po skyrybų: kaip neprarasti ryšio su vaiku?
Penktojoje tinklalaidėje Mantas Liugas kalba apie tėvystę po skyrybų, vyrų emocinę sveikatą, vaikų gerovę, mediaciją ir svarbiausią klausimą – kaip išsaugoti ryšį su vaiku, net kai šeima nebegyvena kartu.
6. Tyli vyro krizė: kodėl vienatvė tampa pavojinga?
Šeštoji tinklalaidė nagrinėja vienatvę, depresiją, emocijų slėpimą ir savižudybių prevenciją. Apie tai kalbama su Kasparu Žiaučyna, „Jaunimo linijos“ savanoriu bei Šeimos ir vaiko gerovės centro psichologu.
7. Aš kreipiausi pagalbos. Kas pasikeitė?
Algirdas Daniela dalinasi savo 9 metų kelio ieškant pagalbos ir gijimo istorija, patirtimis, susijusiomis su nerimu, kūno siunčiamais signalais.
Pokytis gali prasidėti ir nuo vieno pokalbio
„Tikiuosi, kad šis projektas taps tuo pirmuoju pokalbiu, kurio daugeliui vyrų taip trūksta. Ne todėl, kad jis išspręs visas problemas, o todėl, kad padės suprasti – vyrai kalbasi. Tai normalu“, – sako F. Tavoraitė.
Pasak jos, daugėja vyrų bendruomenių, atvirų pokalbių ir visuomeninių iniciatyvų. Ypač džiugina jaunesnės kartos požiūris – jauni vyrai drąsiau domisi terapija, emociniu raštingumu, ieško bendruomenių ir nebūtinai priima senąją nuostatą, kad vyras privalo viską iškęsti vienas. Tačiau stigma vis dar egzistuoja, todėl svarbu kalbėti ne tik tada, kai labai sunku.
„Vyrai kalbasi“ – nes kalbėti yra drąsa
Niekas neverkia, nesiskundžia ir viską išsprendžia pats. Galbūt stiprybė yra gebėjimas pripažinti, kad nežinai, ką daryti. Pasakyti, kad skauda. Prisipažinti, kad esi pavargęs. Paprašyti pagalbos. Ar tiesiog pasikalbėti.
„Norisi, kad vis daugiau žmonių suprastų – stiprybė slypi ne gebėjime tylėti, o drąsoje pripažinti, kad šiandien man sunku. Tikiu, kad požiūris keisis ne per vieną dieną. Tačiau kiekvienas toks projektas, kiekvienas atviras pokalbis ir kiekvienas vyras, kuris išdrįsta pasakyti „man sunku“, po truputį mažina stigmą“, – sako F. Tavoraitė.
Pirmąjį „Vyrai kalbasi“ tinklalaidės epizodą jau galima žiūrėti Laisvės TV YouTube kanale.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Skaitykite toliau
Komentuoti
