Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika ketvirtadienį, liepos 16 d., pareiškė siūlysiąs Vyriausybei atsisakyti dabartinio Maisto tarybos formato, nes, jo vertinimu, per metus tarybos veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų. „Lūkesčiai tikrai buvo dideli, daug įdėta darbo, daug susitikimų, daug posėdžių, o apčiuopiamų rezultatų ir sprendimų nėra", – „Žinių radijuje" sakė ministras.
Vietoje tarybos siūlo grįžti prie patariamojo modelio
Anot K. Mažeikos, steigiant Maisto tarybą tikėtasi, kad ji padės ieškoti sprendimų dėl maisto kainų mažinimo ir suburs reikalingus ekspertus bei socialinius partnerius, tačiau šių lūkesčių taryba nepateisino. „Tęsti to, kas neduoda rezultatų, turbūt nėra tikslinga", – teigė jis.
Vietoje dabartinės Maisto tarybos ministras siūlo grįžti prie ministro patariamosios tarybos modelio, kai konkrečiais klausimais būtų konsultuojamasi su mokslo, verslo ir socialinių partnerių atstovais.
Kainų stebėjimą perduotų Konkurencijos tarybai
Siekdamas didesnio poveikio maisto kainoms, K. Mažeika siūlo dalį Maisto tarybos nagrinėtų funkcijų – kainų stebėjimą ir galimų susitarimų priežiūrą – patikėti Konkurencijos tarybai. Jo žodžiais, šiai institucijai tai yra „pagrindinė ir esminė" funkcija: „Galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad jie atliktų tam tikrus pavedimus, kurie galėtų duoti rezultatą."
Pats K. Mažeika žemės ūkio ministro pareigas eina vos kelias dienas – jis prisiekė Seime liepos 14 d., pradėjus dirbti premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai XXI Vyriausybei. Pradėdamas eiti pareigas ministras prioritetais įvardijo ūkininkų pasitikėjimo stiprinimą, veiksmingesnį ES paramos panaudojimą ir Lietuvos žemės ūkio atsparumo bei konkurencingumo didinimą.
Tarybą suformavo dar G. Palucko Vyriausybė
Maisto taryba buvo suformuota 2025 m. vasarį, Vyriausybei vadovaujant tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui. Nuo pat pradžių ji turėjo rūpintis maisto kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebėti importo konkurenciją su vietos produkcija.
Taryboje po keturis atstovus turi Lietuvos žemės ūkio taryba ir Žemės ūkio rūmai, po vieną – Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras ir keturios mokslo institucijos, tarp jų VDU Žemės ūkio akademija ir Vilniaus universitetas. Po vietą taip pat turi grūdų, mėsos ir pieno perdirbėjų, paukštininkų, prekybos įmonių ir maisto pramonės asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vartotojų teisių apsaugos taryba ir fondas „Maisto bankas".
G. Palucko Vyriausybėje žemės ūkio ministru dirbęs Ignas Hofmanas tikėjosi, kad Maisto taryba taps Trišalės tarybos atitikmeniu žemės ūkio sektoriuje, vienijančiu darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus. Dar šių metų vasario pabaigoje tuometė premjerė Inga Ruginienė buvo pavedusi tarybai iki gruodžio vidurio pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sistemiškai stiprinti Lietuvos maisto sistemos darnumą, saugumą ir pasirengimą krizėms, akcentuojant vietos gamintojų stiprinimą, trumpųjų maisto grandinių plėtrą ir kooperacijos skatinimą.
