JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą per septynias dienas nutraukti karo veiksmus ir atverti pasaulinei energijos prekybai svarbų Hormuzo sąsiaurį, remdamasis JAV pareigūnais pranešė „The Wall Street Journal“. Iranas rugsėjo 26-ąją dar laukė oficialaus Vašingtono atsakymo, o „Reuters“ nurodė negalėjusi nepriklausomai patvirtinti pranešimo apie pasiūlymo atmetimą.
D. Trumpas abejoja, ar Teheranas laikytųsi susitarimo
Pasak JAV pareigūnų, D. Trumpas abejoja, ar Teheranas įvykdytų Vašingtono reikalavimus, ypač susijusius su Irano branduoline programa.
JAV prezidentas savo padėjėjams taip pat sakė manantis, kad po 2026 metų lapkritį vyksiančių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų gali būti atnaujintas Irano bombardavimas. Galimų naujų smūgių mastas lieka neaiškus.
Pareigūnų teigimu, D. Trumpas vengia didelės karinės operacijos, be kita ko, siekdamas išsaugoti senkančias JAV amunicijos atsargas kitoms galimoms krizėms.
Baltieji rūmai tiesiogiai neatsakė, ar Irano planas buvo atmestas. Prezidento administracija viešai pareiškė tik tiek, kad JAV pareigūnų pokalbiai su tarpininkais yra „pozityvūs ir konstruktyvūs“.
Rugsėjo 25-osios vakarą D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė Hormuzo sąsiaurio žemėlapį su užrašu „Trumpo sąsiauris“.
Iranas pateikė septynias karo užbaigimo sąlygas
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad septynių dienų terminas prasidėtų iškart, kai Jungtinės Valstijos pritartų Teherano planui.
Pagal jo išdėstytą grafiką parengiamieji veiksmai truktų keturias arba penkias dienas. Šeštąją dieną būtų atvertas Hormuzo sąsiauris, o septintąją prasidėtų JAV ir Irano derybos.
Rugsėjo 22 dieną per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke A. Araghchi perdavė JAV pasiuntiniui Steve’ui Witkoffui septynias Irano sąlygas. Tarp jų buvo reikalavimai septynioms dienoms nutraukti kovas visuose regiono frontuose, įskaitant Libaną, atblokuoti įšaldytas Irano lėšas, panaikinti sankcijas Irano naftos eksportui ir nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams.
Teheranas tvirtino, kad šios sąlygos nėra naujos ir iš esmės pakartoja 2026 metų birželį su Vašingtonu sudaryto pagrindų susitarimo nuostatas. Jame buvo numatytas 60 dienų pereinamasis laikotarpis, sąsiaurio atvėrimas ir kelias į derybas dėl Irano branduolinės programos.
Tačiau birželio susitarimas greitai žlugo, o JAV ir Iranas dėl jo pažeidimo kaltina vienas kitą.
Vienas aukšto rango Irano pareigūnas pareiškė, kad net Vašingtonui priėmus naująjį pasiūlymą Teheranas nenusileistų dėl teisės sodrinti uraną ar reikalavimo išgabenti iš šalies labai prisodrintą uraną. A. Araghchi teigė, kad platesnės derybos galėtų apimti abiejų šalių sutartus klausimus, tarp jų – Irano branduolinę programą.
Hormuzo sąsiauris tapo pagrindiniu Irano derybiniu svertu
Karas prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais Iranui. Nuo tada Teheranas smarkiai trikdo laivybą Hormuzo sąsiauriu, o Jungtinės Valstijos taiko Irano uostų jūrų blokadą.
Prieš karą per šį sąsiaurį buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje parduodamos naftos ir dujų, todėl jo uždarymas tapo pagrindiniu Irano derybiniu svertu.
Iranas taip pat paskelbė su Omanu suderinęs laikiną saugios laivybos maršrutą ir teigė buvęs pasirengęs jo detales registruoti Tarptautinėje jūrų organizacijoje. A. Araghchi apie susitarimą informavo Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrą princą Faisalą bin Farhaną, tačiau Saudo Arabija į naujausią iniciatyvą žiūrėjo skeptiškai.
