Kultūros ministras Lukas Alsys tikisi, kad trečiasis Vyriausybės išvados dėl desovietizacijos tvarkos projektas Seimą pasieks 2026 metų rudenį. Kultūros ministerija siūlo Desovietizacijos komisijos nenaikinti, tačiau jos išvadas paversti rekomendacinėmis, o galutinį sprendimą dėl viešųjų objektų palikti savivaldybių taryboms.
Komisija veiktų prie Seimo ir teiktų ekspertines išvadas
L. Alsio teigimu, ministerija dar laukia suinteresuotų šalių pastabų. Jas gavus projektas būtų dar kartą suderintas ir pateiktas Vyriausybei. Ministras skaičiuoja, kad vien procedūros truks maždaug mėnesį, o po to siūlymai galėtų persikelti į Seimą.
Tai jau trečias Kultūros ministerijos rengiamas Vyriausybės išvados variantas dėl dalies valdančiųjų socialdemokratų iniciatyvos. Pirmajame siūlyta palikti dabartinę komisiją, antrajame – jos funkcijas perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistams. Naujausiame projekte pasirinktas patariamosios komisijos prie Seimo modelis.
Pagal jį komisija atliktų ekspertinį vertinimą ir atitinkamos savivaldybės tarybai pateiktų rekomendacinę išvadą. Jos narius deleguotų mokslinių tyrimų patirties ir reikiamos ekspertinės kompetencijos turinčios institucijos, tarp jų – sovietų ir nacių okupacijų nusikaltimus tiriantis LGGRTC.
Savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo funkcija būtų aiškiai atskirta nuo komisijos ekspertinio vertinimo. Galutinai nuspręsti, ar savivaldybės teritorijoje esantis paminklas, memorialinis objektas, gatvės ar aikštės pavadinimas arba kitas viešasis objektas propaguoja totalitarinį ar autoritarinį režimą bei jo ideologiją, turėtų vietos taryba.
Įstatyme būtų nustatyti bendri vertinimo kriterijai
Kultūros ministerija siūlo įstatyme įrašyti pagrindinius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi vertinant viešuosius objektus. Būtų kompleksiškai nagrinėjamas objekto turinys, paskirtis, pateikimo forma, simboliai, vaizdai, tekstai, pavadinimai ir kiti įamžinimo elementai.
Taip pat būtų vertinamos objekto sąsajos su totalitariniu ar autoritariniu režimu, jo ideologija ir okupacinėmis struktūromis. Reikėtų atsižvelgti į objekto sukūrimo, pastatymo ar pavadinimo suteikimo istorinį, politinį ir visuomeninį kontekstą.
Ministerija siūlo vertinti ir visuminę objekto reikšmę dabartinėje visuomenėje, neapsiribojant pavieniais jo elementais. Ankstesniuose išvadų projektuose ji argumentavo, kad totalitarinių režimų simbolikos šalinimas susijęs ne tik su viešųjų erdvių tvarkymu, bet ir su valstybės tapatybe, konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Visą funkciją perdavus savivaldybėms, esą kiltų nevienodo įstatymo taikymo rizika.
Socialdemokratai komisiją siūlo panaikinti
Seimo socialdemokratų parengtame projekte numatyta Desovietizacijos komisiją panaikinti, o viešuosius objektus pavesti vertinti pačioms savivaldybėms. Į ekspertus jos galėtų kreiptis tik tada, kai sprendimui priimti pritrūktų informacijos.
Projekto iniciatorius socialdemokratas Darius Jakavičius tvirtino, kad komisija savo darbą jau atliko, todėl procesą gali tęsti savivaldybės. Pagal pirminį projektą jos gyventojų ir organizacijų prašymus turėtų išnagrinėti bei sprendimą priimti per šešis mėnesius, o LGGRTC prireikus galėtų pateikti istorinę-archyvinę pažymą.
2025 metų lapkričio 13 dieną projektui po pateikimo pritarė 61 Seimo narys, 37 balsavo prieš, šeši susilaikė. Parlamentas taip pat paprašė Vyriausybės išvados, tačiau Ministrų kabinetas jos dar nesvarstė, nes ministerija keitė ir derino savo pasiūlymus.
Lietuvos savivaldybių asociacija 2026 metų vasario 2 dieną pareiškė nepritarianti komisijos panaikinimui. Dauguma nuomonę pateikusių savivaldybių norėjo, kad būtų išlaikytas nacionalinio lygmens ekspertinis vertinimas. Asociacija perspėjo, jog tokius pačius objektus skirtingos savivaldybės galėtų įvertinti nevienodai, o vietos valdžiai tektų papildoma administracinė našta.
Desovietizacijos procesas Lietuvoje nebevyksta daugiau kaip metus. Visi devyni tarpinstitucinės komisijos nariai atsistatydino, socialdemokratų iniciatyvą įvertinę kaip nepasitikėjimo jų darbu pareiškimą.
Pagal dabar galiojančią tvarką konkretų objektą pirmiausia vertina komisija, o galutinį sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius. Objekto valdytojas jo sprendimą turi įvykdyti per tris mėnesius.
Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas įsigaliojo 2023 metų gegužės 1 dieną. Jis taikomas paminklams, memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams bei kitokiems totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliams.
