Trys žmogaus teisių organizacijos – „Human Rights Watch“ (HRW), „Amnesty International“ ir Libano teisininkų grupė „Legal Agenda“ – rugpjūčio 6 d. paskelbė, kad balandį įvykdytas Izraelio smūgis, per kurį žuvo Libano dienraščio „al-Akhbar“ žurnalistė Amal Khalil, o jos kolegė Zeinab Faraj buvo sunkiai sužeista, buvo karo nusikaltimas. Organizacijų tyrimai rodo, kad Izraelis tyčia ir tiesiogiai atakavo abi moteris, akivaizdžiai žinodamas, jog jos yra civilės.
Ką parodė tyrimai
Tyčinė ataka prieš civilius – o abi žurnalistės tokios ir buvo – laikoma karo nusikaltimu. Organizacijos pareikalavo, kad atakos būtų tiriamos būtent kaip karo nusikaltimai.
„Įrodymai aiškūs: Izraelio kariuomenė žinojo arba turėjo žinoti, kad Faraj ir Khalil yra civilės, tačiau jas vis tiek atakavo, o paskui valandų valandas neleido medikams jų išgelbėti“, – sakė HRW Libano tyrėjas Ramzi Kaissas.
42 metų Amal Khalil dirbo Libano dienraštyje „al-Akhbar“, 21 metų Zeinab Faraj buvo laisvai samdoma operatorė ir fotožurnalistė. Abi trejus metus dengė karą Libane.
Trys smūgiai per dvi valandas al-Tiri kaime
2026 m. balandžio 22 d. abi žurnalistės nuvyko į al-Tiri (al-Tayri) kaimą Pietų Libane, netoli Bint Džbeilio miesto, patikrinti pranešimų, esą Izraelio kariai iš ten pasitraukė. Jos važiavo paskui automobilį, kuriuo vyko Bint Džbeilio savivaldybės pareigūnas Ali Nabilas Bazzi ir mero draugas Mohammedas Hourani.
14.25 val., įvažiavus į kaimą, tas automobilis buvo apšaudytas – abu vyrai žuvo. Khalil paskambino Libano civilinei saugai ir paprašė pagalbos.
Laukdamos pagalbos, moterys paliko savo automobilį ir ieškojo prieglobsčio. Virš jų žemai suko Izraelio kvadrokopteriai. „Dronai prilėkdavo itin arti pro stogą, mažiau nei metras nuo mano ir Amal veido“, – pasakojo Faraj.
15.31 val. civilinės saugos darbuotojas paskambino Khalil ir ragino ją sėsti į automobilį bei išvažiuoti iš kaimo, nes leidimo įvažiuoti jis dar nebuvo gavęs. Maždaug po devynių minučių Izraelis smogė žurnalisčių automobiliui ir abi sužeidė.
„Į mus lėkė stiklai ir skeveldros. Pajutau, tarsi būtų sprogusi ausis. Jai [Amal Khalil] smarkiai kraujavo nosis ir galva, ranką bei šlaunį buvo sužeidusios skeveldros; ji negalėjo pajudinti kojos“, – pasakojo Faraj.
Moterys nušliaužė į netoliese esantį pastatą. Jos toliau skambino prašydamos pagalbos, bet joms buvo atsakyta, kad išgelbėti neįmanoma, kol nebus gautas leidimas per vadinamąjį „mechanizmą“. 16.25 val. Izraelis smogė trečią kartą – subombardavo pastatą, kuriame moterys slėpėsi. Šis sugriuvo ir palaidojo abi po griuvėsiais.
Gelbėtojai laukė valandas, o į greitosios pagalbos automobilius buvo šaudoma
Al-Tiri yra Izraelio vadinamojoje „saugumo zonoje“ Pietų Libane, kurią okupuoja jo kariuomenė. „Amnesty International“ pabrėžia, kad net paskelbęs teritoriją karine zona ir uždraudęs į ją vykti, Izraelis privalo skirti civilius nuo kovotojų.
Gelbėjimo tarnybos tokiose vietovėse kelią turi derinti per „mechanizmą“ – deeskalavimo kanalą, kuriame leidimą turi duoti ir Izraelio kariuomenė. Iki 17 val. JT taikdarių pajėgos Libane (UNIFIL) saugų maršrutą jau buvo nurodžiusios, tačiau Izraelis leidimo dar nebuvo davęs.
17 val. į kaimą leista įvažiuoti Libano Raudonajam Kryžiui. Gelbėtojai evakavo Faraj, kuriai buvo lūžusi kaukolė, sunkiai sužalota dešinė koja ir akis bei sutraiškyta plaštaka. Khalil, prispaustos griuvėsių, ištraukti nepavyko.
Patys gelbėtojai buvo užpulti: Izraelio kvadrokopteris numetė šalia jų garsinę granatą. Liudininkai per evakuaciją girdėjo ir šūvių serijas, o HRW peržiūrėjo greitosios pagalbos automobilių nuotraukas su šaulių ginklų kulkų skylėmis.
Leidimą gelbėtojams grįžti į miestelį Izraelio kariuomenė davė tik 20.15 val. Khalil kūnas ištrauktas 23 val. Netoliese esančioje Tebninės ligoninėje atliktas tyrimas parodė, kad ji tikriausiai mirė apie 19 val. – praėjus dviem su puse valandos po paskutinio smūgio. Visą tą laiką ji buvo prispausta griuvėsių ir laukė pagalbos.
Izraelis sako apgailestaujantis dėl žalos žurnalistams
Izraelis pareiškė „apgailestaujantis dėl bet kokios žurnalistams padarytos žalos“ ir teigė, kad žurnalistės žuvo „per įvykių seriją“, per kurią buvo nukauti du „Hezbollah“ kovotojai. Nuo pirmojo smūgio, per kurį žuvo tie vyrai, iki smūgio į pastatą, kuriame slėpėsi žurnalistės, praėjo apie dvi valandas.
Iškart po atakos Izraelio kariuomenė neigė trukdžiusi gelbėjimo darbams ir tvirtino, kad „netaiko į žurnalistus“. Libano premjeras Nawafas Salamas tuomet apkaltino Izraelį nusikaltimais žmoniškumui, o prezidentas Josephas Aounas kalbėjo apie „sąmoningą ir nuoseklų žurnalistų persekiojimą“.
Ko reikalauja organizacijos
Visos trys organizacijos pareikalavo atsakomybės už Khalil nužudymą ir įvardijo jį kaip platesnio Izraelio kariuomenės nebaudžiamumo civilių atžvilgiu modelio dalį. HRW ragina valstybes nutraukti ginklų pardavimą Izraeliui ir taikyti asmenines sankcijas už tebevykdomus nusikaltimus atsakingiems Izraelio pareigūnams.
„Nebaudžiamumas, kuriuo pastaruosius trejus metus Libane naudojasi Izraelio pajėgos žudydamos žurnalistus ir kitus civilius, leido Izraelio kariuomenei tęsti neteisėtus antskrydžius, įskaitant tiesiogines atakas prieš civilius“, – sakė „Amnesty International“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono direktorė Heba Morayef. „Seniai laikas tarptautinei bendruomenei įvesti visapusišką ginklų embargą Izraeliui“, – pridūrė ji.
Nuo 2023 metų Libane žuvo mažiausiai 15 žurnalistų
JT žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo 2023 metų Izraelis Libane nužudė mažiausiai 15 žurnalistų, o Gazos Ruože – 210. Khalil buvo devintoji žurnalistė, žuvusi Libane 2026 metais.
Žurnalistų gynimo komiteto (CPJ) duomenimis, Khalil ir Faraj po griuvėsiais išbuvo apie septynias valandas, o gelbėjimo operacijas užkirto „naikinimas ir tiesioginė ugnis į greitosios pagalbos automobilius“. CPJ priminė, kad Khalil anksčiau buvo sulaukusi grasinimo susidoroti.
Tai ne pirmas toks HRW vertinimas. Organizacija anksčiau nustatė, kad 2023 m. spalio 13 d. smūgiai į žurnalistų grupę ir 2024 m. spalio 25 d. antskrydis, per kurį žuvo trys žurnalistai, taip pat buvo tyčinės atakos prieš civilius; pastarajai buvo panaudota JAV gaminta JDAM taikymo sistema.
Izraelis iš Pietų Libano taip ir nepasitraukė
Byla krinta į kontekstą, kai Izraelis niekada visiškai nepasitraukė iš Pietų Libano po 2024 m. lapkričio paliaubų ir laiko maždaug 10 km pločio karinę zoną (vadinamąją „geltonąją liniją“) į šiaurę nuo sienos.
Rugpjūčio 5 d., dieną prieš ataskaitų paskelbimą, Izraelis vėl smogė Pietų Libanui kaltindamas „Hezbollah“ paliaubų pažeidimu – žuvo mažiausiai vienas žmogus. Tuo pat metu Romoje vyko JAV remiamos Libano ir Izraelio derybos dėl karo veiksmų nutraukimo ir laipsniško Izraelio pajėgų pasitraukimo.
