Romainiai, Giraitė ir kiti nauji individualių namų bei kotedžų kvartalai pastaraisiais metais sparčiai augo Kauno pakraščiuose. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien pastatyti daug namų neužtenka – svarbu kurti gyvybingus ir kompaktiškus kvartalus su visa reikalinga infrastruktūra.
Ar šimtai namų naujame rajone, kuriame nėra mokyklos, darželio, parduotuvės, viešojo transporto, patogių gatvių ir viešųjų erdvių, jau sudaro miestą? Urbanisto ir buvusio Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, tai nėra pilnavertis miestas, o tik namų rinkinys, neturintis miesto funkcijų, bendruomenės ir ekonomikos.
M. Pakalnis, vertindamas Kauno raidą, išskiria į miesto pakraščius išaugusias teritorijas, kuriose daug būsto, bet trūksta miesto kūrimui būtinų elementų. „Ten net gatvių tinklas yra prastas, nerišlus, normaliai nesusiformavo miestas su visa viešųjų erdvių sistema ir paslaugų infrastruktūra, tiesiog nauji miegamieji rajonai, kur mes turime, galima sakyti, butus, bet ne sudėtus vieną ant kito, o šalia vienas kito“, – pastebi jis. Tokiuose rajonuose dažnai nėra galimybių ateityje sukurti viešosios infrastruktūros, nes teritorija jau būna suskaidyta į daugybę privačių sklypų.
Siūlo planuoti dideles teritorijas
Architektas T. Kuleša, „Archas“, Kauno plėtros problemą mato panašiai, išskirdamas chaotišką urbanizaciją Romainiuose, kur atskiri sklypai buvo užstatomi be bendro rajono vizijos ir sistemos kūrimo. „Nes neužtenka vien pristatyti daug ploto – reikia labai daug papildomų dalykų“, – teigia jis, paminėdamas magistralines gatves, susisiekimo arterijas, mokyklas, darželius ir kitą socialinę infrastruktūrą. Todėl Kaunui svarbu planuoti didesnes teritorijas iš karto, o rengiamame Kauno miesto bendrajame plane vienas svarbiausių principų yra koncentracija ir kompaktiškumas, leidžiantis efektyviau naudoti miesto teritoriją ir infrastruktūros lėšas.
Kompaktiškumas – ne „sukišti kuo daugiau“
Architektas Gintautas Natkevičius siūlo atskirti sąvokas „tankinimas“ ir „kompaktiškumas“. Pasak jo, miestui patogus kurti ne pats tankis, o kompaktiškumas, apimantis gatves, viešąsias erdves, parkus ir paslaugas kartu su pastatais. Jis netgi abejoja, kad mažesnis pastatų aukštingumas savaime reiškia daugiau žalumos, nes norint sutalpinti pakankamai gyventojų žemuose pastatuose, tenka juos statyti plačiau, o aukštesni, lieknesni pastatai gali palikti daugiau neužstatytos teritorijos.
Miesto infrastruktūra nėra begalinė
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius ir T. Kuleša išskiria ekonominį aspektą: individualių namų plėtros teritorijoms reikia daug kelių, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros elementų, kurių sąnaudas kompaktiškame rajone galima paskirstyti didesniam gyventojų skaičiui ir atlikti kokybiškiau. Kompaktiškas miestas leidžia efektyviau prižiūrėti infrastruktūrą ir kurti gražią, patogią bei tvarkingą aplinką.
Nors individualių namų kvartalai didmiesčiuose turi egzistuoti, svarbu jų dydis ir kūrimo būdas. M. Pakalnis teigia, kad Kauno centrinėje dalyje gyventojų skaičius ilgą laiką neaugo, todėl verta ieškoti galimybių geriau išnaudoti susiformavusių kvartalų vidines teritorijas ir didinti būsto pasiūlą centrinėje miesto dalyje.
Ko ieško šiandieninis gyventojas?
Keičiasi ir gyventojų poreikiai: dalis žmonių ieško kvartalo, kuris veiktų kaip atskiras miestelis su greta esančiomis paslaugomis, poilsio, sveikatingumo, ugdymo ir darbo vietomis. NT vystytojai pastebi, kad gyventojai nori patogumo, žalumos ir vertina aplinką tarp pastatų – želdynus, poilsio erdves. Tai sutampa su „15 minučių miesto“ principu, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos pėsčiomis.
„Mano namai – mano tvirtovė“ keičiasi
Anksčiau vyravusi samprata „Mano namai – mano tvirtovė“ keičiasi – šiandien žmogus vertina ne tik būsto vidų, bet ir aplinką: gatvę, kiemą, parką, paslaugas. T. Kuleša ir M. Pakalnis pastebi, kad gyvenant toliau nuo miesto, šeima patiria papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, net ir turint nuosavą namą su kiemu.
Koks galėtų būti naujas Kauno kvartalas?
Šiuolaikinis kvartalas turėtų būti daugiafunkcis: su gyvenamosios paskirties pastatais, komercija, bendromis žaliosiomis erdvėmis ir aiškiai atskirtomis privačiomis bei viešomis teritorijomis. Geras pavyzdys – Vilniaus Paupio kvartalas, kuriame didelis pastatų tankumas netrukdo jaukumui ir gyvybingumui.
Kaunui reikia ne daugiau namų, o daugiau miesto
Kaunui rengiant naują bendrąjį planą, svarbiausia pamoka – išnaudoti vidines plėtros galimybes ir suvaldyti priemiesčių augimą. Naujiems gyventojams miestas turėtų pasiūlyti ne tik būstą, bet ir gatves, parkus, paslaugas bei viešąsias erdves, leidžiančias kasdienį gyvenimą organizuoti ne vien automobiliu. Tikrasis miesto augimo klausimas – ne kiek kvadratinių metrų pastatysime, o kiek miesto sukursime tuose kvadratiniuose metruose.
