Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus, iš kurių 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Tai reiškia, kad 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus.
Problema ypač aktuali Pietų Azijoje, kur 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus pernai susidūrė su mitybos nepakankamumu. Afrikos žemyno regionuose šis rodiklis svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, įskaitant Lietuvą, 1,6 proc. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų kenčia nuo nepakankamos mitybos.
Vaikų klinikinės mitybos specialistė, gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, deja, su amžiumi ši problema didėja.
„Lyginant 2016–2017 m. su 2022–2023 m., nepakankamą kūno svorį turinčių 7–17 metų amžiaus vaikų ir paauglių dalis augo nuo 11 iki 15 proc. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje matome teigiamą tendenciją mažėjant vaikų ir paauglių nutukimo atvejų, mitybos nepakankamumas tampa vis dažnesne problema, ypač tarp vaikų, sergančių neurologinėmis, onkologinėmis ar virškinamojo trakto ligomis“, – perspėja gydytoja.
Vis dėlto, ji pažymi, kad per mažas vaikų ir paauglių svoris ne visada rodo mitybos nepakankamumą.
„Sumažėjusį svorį gali lemti ir įvairios ligos, padidinančios energijos ir maistinių medžiagų, ypač baltymų, poreikį. Šie du aspektai glaudžiai susiję: sergantys vaikai dažnai praranda apetitą, o tuomet iki diagnozuoto mitybos nepakankamumo – tik vienas žingsnis“, – teigia J. Parnarauskienė.
Kaip elgtis nustačius mitybos nepakankamumą?
Žmogaus organizmui kasdien reikia tam tikro kiekio baltymų, riebalų, angliavandenių, elektrolitų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Augančiam vaiko organizmui šie elementai dar svarbesni. Gydytoja dietologė pabrėžia, kad dirbant su vaikais ir paaugliais, didelis iššūkis yra pasiekti, kad tėvai ir sergantis vaikas susitartų dėl jam reikalingos mitybos.
„Sergant dažnai prarandamas apetitas, keičiasi skonio suvokimas ir kiti pojūčiai – pavyzdžiui, maistas gali tapti nepatrauklus dėl kvapo ar tekstūros. Primygtiniai raginimai ir bandymai priversti vaiką valgyti gali būti neveiksmingi ir netgi pakenkti“, – akcentuoja gydytoja.
Ji pataria dažniau, bet neįkyriai vaikui siūlyti maistingų užkandžių vietoj pilnaverčio patiekalo.
„Nedidelės, bet pakankamai energijos ir baltymų suteikiančios maisto produktų porcijos gali būti puiki išeitis, nes sergantis žmogus viso patiekalo dažnai nesugeba suvalgyti fiziškai“, – atkreipia dėmesį J. Parnarauskienė, pabrėždama nuoseklių ir periodiškų veiksmų svarbą.
Jei su įprastu maistu negaunama visų reikalingų medžiagų, gali būti naudojami specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, turintys daug baltymų ir skaidulinių medžiagų, skirti mitybai reguliuoti pacientams, kuriems sutrikęs įprasto maisto įsisavinimas, taip pat – išsekusiems dėl prastos mitybos, jau esant mitybos nepakankamumui ar jo rizikai.
Nuo mitybos nepakankamumo kenčia tūkstančiai
Mitybos nepakankamumą, kasmet paliečiantį tūkstančius pacientų Lietuvoje, medikai vadina „tyliąja pandemija“ ir pripažįsta, kad tai yra vienas didžiausių iššūkių šalies sveikatos sistemai.
„Nepakankama mityba blogina gydymo rezultatus, ilgina sveikimo laiką, didina komplikacijų ir mirštamumo riziką“, – sako J. Parnarauskienė.
Pirmieji signalai apie galimą mitybos nepakankamumą, anot gydytojos, yra staigus ir nepaaiškinamas svorio kritimas, sumažėjęs apetitas, greitas pasisotinimo jausmas, pykinimas, viduriavimas. Gali pakisti oda, nykti raumenys, pacientas gali dažniau skųstis silpnumu.
Nors nėra vieno tyrimo, tiksliai patvirtinančio mitybos nepakankamumą, diagnozė nustatoma gydytojui įvertinus bendrą paciento būklę.
Pasak J. Parnarauskienės, Lietuvoje trūksta bendros sistemos, kuri padėtų laiku nustatyti mitybos nepakankamumo riziką ir suteikti reikalingą pagalbą iš anksto.
„Tokia sistema su aiškiais kriterijais ir požymiais galėtų pagerinti pacientų būklę, klinikines išeitis ir gyvenimo kokybę. Ankstyvoje stadijoje diagnozavus mitybos nepakankamumą, net ir nedidelės priemonės, tokios kaip mitybos ar valgymo įpročių pakoregavimas, gali turėti teigiamą prevencinį poveikį“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.
