Lietuvai patenkant į didžiausios Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zoną Europoje, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos kardiologų draugija bei Lietuvos šeimos gydytojų kolegija pristatė nacionalinį tarpinstitucinį projektą – „Misija 75/28“ hipertenzijos kontrolei didinti. Projektu siekiama stiprinti miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, insulto ir inkstų nepakankamumo prevenciją, gerinant gydymo tikslų pasiekimus bei užtikrinant tinkamą sveikatos specialisto paskirtų vaistų vartojimą.
Naujausiais duomenimis, daugiau nei kas antras gyventojas (54 proc.) Lietuvoje turi padidėjusį kraujospūdį 30–79 metų amžiaus grupėje. Pasak gydytojų, užtikrinant gydymo režimo laikymąsi bei vienos tabletės derinių hipertenzijai kontroliuoti naudojimą, Lietuvoje galima išvengti iki 28 tūkst. priešlaikinių mirčių.
„Rytinis Europos flangas visada yra tamsiai raudonas – tai reiškia, kad sergamumas ir mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias. Jis viršija 600 gyvybių 100 tūkstančių gyventojų“, – artėjančios Pasaulinės hipertenzijos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.
Hipertenzijos kontrolės gerinimui sukurta tarpinstitucinė „Misija 75/28“, tikimasi, padės reikšmingai prisidėti prie hipertenzijos kontrolės didinimo ir mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų sukeltų ligų mažinimo. Pirmame projekto etape jau dalyvauja 8 gydymo įstaigos iš įvairių Lietuvos miestų.
„Šis projektas leido mums peržiūrėti, kokius duomenis turime apie savo pacientus. Matome, kad turime apie 20 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuota hipertenzinė liga. Taip pat galėjome pamatyti, kad šiai dienai apie 60 proc. pacientų turi kontroliuojamą kraujospūdį, o 40 proc. jo neturi. Tai reiškia, kad problema nemaža – nekontroliuojantys ligos turi didesnę riziką patirti širdies infarktą ar insultą ir apskritai šie žmonės turi žemesnę gyvenimo kokybę. Tai projektas mums leidžia matyti tikslius skaičius ir aiškiai skirstyti atsakomybes bei tikslingai taikyti atvejų vadybą“, – teigė projekte „Misija 75/28“ dalyvaujančios Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Misijos tikslai – didinti kraujospūdžio kontrolės žinomumą, supratimą, kaip vartoti vaistus ir siekti, kad 75 proc. projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų pasiektų kraujospūdžio kontrolę iki 2028 metų. Misijos iniciatyvinė grupė tikisi, kad į projektą galėtų įsitraukti iki 50 proc. Lietuvos šeimos gydytojų. Projektą kartu vykdo partneriai „Servier Pharma“ ir „Microlife“.
Kraujospūdžio matavimas – kasdienis įprotis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Jolita Badarienė pažymi, kad viena iš sėkmingos hipertenzijos kontrolės sąlygų – nuoseklus kraujospūdžio matavimas.
„Kraujo spaudimą galima pasimatuoti namuose – kraujo spaudimo aparatai tikrai yra prieinami. Galima tai padaryti vaistinėse ir, žinoma, gydytojo kabinete. Siektina, kad pirmas rezultatas būtų žemiau 140/90. Siekiant dar geresnio rezultato, reikėtų orientuotis į 120–129/80. (…) Jei nustatoma, kad asmuo turi padidėjusį kraujo spaudimą, vaistų vartojimas taip pat labai svarbu. Reikia suprasti, kad hipertenzija yra lėtinė liga, kuri lieka su pacientu visam gyvenimui. Bet ją galima kontroliuoti – tai svarbu norint išvengti širdies kraujagyslių ligų įvykio – insulto ar širdies nepakankamumo“, – pažymi J. Badarienė.
Pasak gydytojos, siekiant kraujospūdžio kontrolės, verta prisiminti ir sveikos gyvensenos įpročius: vartoti mažiau druskos, daugiau judėti, būti fiziškai aktyviam, stebėti kūno svorį, mažiau streso ir daugiau miego – bent 7–8 val.
T. Lapinskas priduria, jog norint teisingai pamatuoti kraujo spaudimą namuose būtina laikytis kelių taisyklių: nematuoti jo tik parėjus iš lauko, o kelioms minutėms nurimti, pailsėti, atsipalaiduoti ir teisingai atsisėsti.
Hipertenzijos diagnostiką stabdo įsisenėję mitai
Gydytojas-nefrologas ir „Misija 75/2028“ vienas iš iniciatorių Marius Miglinas pabrėžia, kad inkstai ir kraujospūdis yra glaudžiai susiję. Blogai kontroliuojamas spaudimas pažeidžia inkstų kraujagysles, o pažeisti inkstai dar labiau kelia spaudimą. Hipertenzinė nefropatija yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės patenka į dializę, sako M. Miglinas ir priduria, kad „tyliąja žudike“ vadinama arterinė hipertenzija dažnai veikia be akivaizdžių simptomų, kol nesukelia infarkto, insulto ar inkstų pažeidimo.
„Žmonės vis dar linkę pasitikėti subjektyvia savijauta, o ne objektyviais skaičiais. Tačiau gera savijauta ir normalus kraujospūdis toli gražu nėra tas pats. Daugelis pacientų pirmą kartą sužino apie savo aukštą spaudimą tik tada, kai jau būna įvykusi komplikacija. Šį naratyvą turime keisti visuomenės lygmeniu – aiškiai ir nuosekliai komunikuodami, kad reguliarus kraujospūdžio matavimas yra toks pat svarbus kaip ir dantų valymas“, – sako M. Miglinas.
Dar vienas aukšto kraujospūdžio diagnostiką stabdantis veiksnys – vienkartinio matavimo spąstai, atkreipia dėmesį M. Miglinas.
„Matavimas gydytojo kabinete dažnai būna netikslus dėl „balto chalato“ efekto arba, atvirkščiai, namuose spaudimas būna ženkliai aukštesnis. Todėl auksinis standartas turėtų tapti ne vienkartinis, o 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio monitoringas (AKSM) ir namų matavimų dienynas. Šios priemonės leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą – ir dienos metu, ir naktį, kai spaudimas dažnai būna pavojingai aukštas“, – pažymi gydytojas.
Reguliarus spaudimo matavimas taip pat turėtų būti skatinamas ir darbo vietose, kirpyklose, sporto klubuose, akcentuoja M. Miglinas. Keičiant visuomenės požiūrį į hipertenziją svarbu ir edukuoti visuomenę šia tema, griaunant įsisenėjusius mitus.
„Vienas didžiausių stabdžių yra giliai įsišaknijęs mitas, kad „vyresniam žmogui 140/90 – tai normalu“. Tai nėra normalu. Tai yra arterinė hipertenzija, kuri tyliai ardo kraujagysles, širdį ir inkstus. Amžius savaime nėra diagnozė“, – sako M. Miglinas.
Jis akcentuoja, jog kraujospūdžio monitoringas yra tik vienas iš būdų efektyviai kontroliuoti hipertenziją. Opia problema išlieka vaistų vartojimas. Anot M. Miglino, maždaug pusė hipertenzijos pacientų per pirmuosius metus nustoja vartoti vaistus. Gydytojas tai laiko sistemos, kuri nepakankamai palaiko žmogų, rezultatu.
„Vaistų režimas turi būti kuo paprastesnis. Vienoje tabletėje kelios veikliosios medžiagos (fiksuoti deriniai) – tai ne prabanga, o standartas nuo pat gydymo pradžios. Kuo mažiau tablečių per dieną, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus jų nevartos praleisdamas dozes ar visiškai nenutrauks. Tyrimai rodo, kad veikliųjų medžiagų deriniai vienoje tabletėje ženkliai pagerina ilgalaikį gydymo tęstinumą“, – teigia M. Miglinas.
