Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai pirmą kartą atliko pažangią histeroskopinę procedūrą, pasitelkiant naujos kartos technologiją. Šis minimaliai invazinis diagnostikos ir gydymo metodas yra skirtas gimdos ertmės darinių šalinimui. Medikų teigimu, tai svarbus žingsnis Lietuvos ginekologijoje, leidžiantis procedūras atlikti tiksliau, saugiau ir greičiau.
Minimaliai invazinė ginekologija šiandien laikoma viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių, o daugelyje Vakarų Europos klinikų moderni histeroskopija jau yra tapusi kasdiene praktika.
Nauda pacientėms ir gydytojams
KUL pradėta naudoti histeroskopinė sistema taikoma šalinant gimdos gleivinės polipus, submukozines miomas, po persileidimo ar gimdymo likusius audinius, gydant gimdos sąaugas (Ashermano sindromą) bei atliekant tikslinę biopsiją.
Pasak KUL gydytojos akušerės-ginekologės Vaidos Dobilienės, ši technologija iš esmės keičia histeroskopinių procedūrų atlikimą – jos tampa tikslesnės, trumpesnės ir mažiau skausmingos pacientėms.
„Procedūros metu pro gimdos kaklelį įvedamas plonas optinis instrumentas – histeroskopas, leidžiantis tiesiogiai matyti gimdos ertmę ekrane. Specialus mechaninis instrumentas vienu metu pjauna ir pašalina audinį. Lyginant su klasikine rezektoskopija, pažangi sistema užtikrina geresnį operacinio lauko matomumą ir leidžia tiksliau pašalinti polipus ar mažesnes miomas“, – aiškina V. Dobilienė.
Anot jos, gydytojas procedūros metu nuolat mato tikslų vaizdą ekrane ir gali šalinti patologinį audinį maksimaliai tausodamas sveiką gimdos gleivinę. Tai ypač svarbu pacientėms, planuojančioms nėštumą ateityje.
Atliepia šiuolaikinės moters lūkesčius
Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gydymo efektyvumui, bet ir pacienčių gyvenimo kokybei po procedūros.
„Moterys tikisi trumpesnės hospitalizacijos, spartesnio sveikimo ir galimybės kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą. Moderni minimaliai invazinė ginekologija būtent į tai ir orientuojasi“, – sako V. Dobilienė.
Gydytoja beveik dešimtmetį dirbo Švedijos universiteto ligoninėje, kur sukauptas žinias, įgūdžius ir patirtį, atliekant histeroskopines procedūras, šiandien pritaiko savo kasdieninėje veikloje.
Kalbėdama apie tarptautinę praktiką, V. Dobilienė pažymi, kad Vakarų Europoje vis daugiau minimaliai invazinių procedūrų atliekama ambulatoriškai – be hospitalizacijos ir net be bendrinės nejautros.
Lietuva artėja prie Europos standartų
Pasak KUL Ginekologijos centro vadovo Artūro Dobilo, Lietuvoje minimaliai invazinė ginekologija sparčiai tobulėja, todėl KUL komandai buvo svarbu diegti technologijas, kurios atitinka šiuolaikinius Europos gydymo standartus ir leidžia pacientėms gauti tokios pačios kokybės gydymą kaip pažangiausiuose centruose.
„Džiugu, kad galime pacientėms pasiūlyti dar tikslesnį ir efektyvesnį gydymą. Ateityje vis daugiau histeroskopinių procedūrų Lietuvoje galėtų būti atliekama ambulatoriškai arba dienos chirurgijos sąlygomis. Tam jau turime visas svarbiausias sąlygas – modernėjančią įrangą, augančią specialistų patirtį ir pačių pacienčių lūkestį gauti kuo mažiau invazyvų gydymą“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.
Pokyčiams reikia ne tik technologijų
Organizacinė, finansinė ir kultūrinė sveikatos sistemos transformacija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyksta palaipsniui.
A. Dobilo teigimu, vienas svarbiausių aspektų – sveikatos sistemos infrastruktūra.
„Ambulatorinė histeroskopija reikalauja specialiai tam pritaikytos aplinkos. Ne visos gydymo įstaigos šiuo metu turi tokias technines galimybes bei tam paruoštus specialistus. Kitas ribojantis aspektas – finansavimo modelis. Daug procedūrų Lietuvoje vis dar atliekamos stacionarizuojant pacientę, todėl ir sistema tebėra orientuota į hospitalizaciją ir operacinės modelį. Ambulatorinės minimaliai invazinės procedūros reikalauja kitokio organizavimo, o kompensavimo mechanizmai ne visada spėja taip greitai prisitaikyti prie technologinės pažangos“, – sako Ginekologijos centro vadovas.
Anot jo, svarbūs ir pačių pacienčių lūkesčiai ir įpročiai.
„Dalis moterų vis dar jaučiasi saugiau, kai procedūra atliekama operacinėje su pilna nejautra ir trumpa hospitalizacija. Todėl labai svarbus tampa informavimas ir pasitikėjimo kūrimas – paaiškinimas, kad minimaliai invazinės procedūros nėra „mažesnės kokybės“ gydymas, o priešingai – dažnai modernesnis ir tikslesnis metodas“, – akcentuoja A. Dobilas.
Pasak specialisto, minimaliai invazinė chirurgija tampa pažangios šiuolaikinės medicinos dalimi, siekiant mažinti intervencijos apimtį, trumpinti hospitalizacijos laiką ir išlaikyti aukštus kokybės standartus kasdieninėje praktikoje.
