Kultūros ministerijoje surengtame renginyje pristatyti mokslinio projekto „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socioerdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas (SERENITY)“ rezultatai. Renginio metu aptarta, kaip duomenimis grįstas planavimas ir aktyvios bendruomenės gali sustiprinti Lietuvos gyventojų pasirengimą krizėms.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad grėsmės valstybei ir visuomenei tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau nuspėjamos, o geopolitinis nestabilumas regione seniai nebėra teorinė tikimybė. „Pasirengimas krizėms turi tapti ne instrukcija popieriuje, o praktiniu įgūdžiu ir kasdienės kultūros dalimi. Visuomenės ir bendruomenių atsparumas yra valstybės gynybos ir saugumo pamatas, todėl stipri, informuota ir pasirengusi visuomenė yra viena svarbiausių nacionalinio saugumo sąlygų. Nors pastaraisiais metais padaryta reikšminga pažanga, turime ir toliau nuosekliai stiprinti gyventojų pasirengimą bei atsparumą įvairioms krizėms“, – sakė ministras. Jis taip pat pabrėžė, kad mokslinės įžvalgos turi virsti konkrečiais sprendimais – duomenimis grįstu planavimu, praktinėmis rekomendacijomis krizių valdymui ir komunikacijai, o tai įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant mokslui, valstybės institucijoms, savivaldai ir bendruomenėms.
Apie 50 proc. gyventojų visuomenės atsparumą krizėms vertina kaip vidutinį, o beveik 38 proc. – kaip mažą ar labai mažą. Gyventojai labiausiai pasitiki pagalbos tarnybomis (68,6 proc.) ir Lietuvos kariuomene (56,7 proc.) reaguojant į krizes, o gerokai mažiau – savivaldybėmis (31,7 proc.), valstybės institucijomis (24,9 proc.) ir verslu (25,4 proc.). Nors maisto atsargų turi 59 proc., o vaistų – 58 proc. gyventojų, kitų svarbių priemonių (pvz., įkraunamų išorinių baterijų, radijo imtuvų su atsarginėmis baterijomis) stokojama.
Projekte sudarytas socialinio pažeidžiamumo indeksas (SPI), pagal kurį seniūnijos suskirstytos nuo atspariausių iki labiausiai pažeidžiamų. Analizė parodė, kad didžiausiu socialiniu pažeidžiamumu pasižymi pasienio teritorijos, centrinė Lietuvos dalis (Radviliškio ir Kelmės rajonai) bei vadinamasis Suvalkų koridorius. Pristatyta atviros prieigos duomenų švieslentė gali tapti svarbiu įrankiu civilinės saugos ir komunikacijos specialistams priimant duomenimis grįstus sprendimus.
Kybartų ir Aleksoto seniūnijų pavyzdžiuose analizuotas bendruomenių reagavimo į krizes potencialas. Tyrimas atskleidė, kad jis priklauso nuo rizikos suvokimo, praktinio pasirengimo, socialinio aktyvumo ir koordinavimo gebėjimų. Mokslininkai parengė konkrečias rekomendacijas, apimančias vietos lygmens ekstremaliųjų situacijų valdymo komitetų steigimą, savanorių registrų kūrimą, bendruomenių lyderių vaidmens stiprinimą, dvikryptės komunikacijos užtikrinimą ir informacijos šaltinių patikimumą.
Projekto vadovė, Kauno technologijos universiteto profesorė Aistė Balžekienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas Donatas Gurevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Emilija Unė Karalienė, Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė ir Kauno miesto savivaldybės pareigūnas Žydrūnas Subačius diskutavo apie projekto rekomendacijas.
Mokslinis projektas SERENITY (2023–2026) tiria socialinius ir erdvinius veiksnius, lemiančius Lietuvos gyventojų pažeidžiamumą ir atsparumą krizėms, bei stiprina bendruomenių reagavimo į krizes potencialą. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
