Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), minint radijo šimtmetį Lietuvoje, sukūrė skaitmeninį orientacinį žaidimą „Ryšio 100-metis“. Tai dovana visai šalies visuomenei, o Kauno gyventojai ir svečiai nuo birželio 12 d. jau gali naudotis mobiliąja programėle, susipažindama su ryšio istorija Lietuvoje.
Oficialia Lietuvos radijo transliacijų pradžia laikoma 1926-ųjų birželio 12-oji, kai per radijo stotį „Kauno radiofonas“ nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas, Lietuva“. Šis įvykis yra vienas svarbiausių šalies ryšių istorijoje.
„Prieš 100 metų Lietuvoje nuskambėję pirmieji radijo žodžiai pažymėjo naują informacijos ir bendravimo erą. Šiandien ryšys yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis – nuo skambučių ir interneto iki aviacijos, palydovų ar pagalbos tarnybų veiklos. Ryšys yra kritinė infrastruktūra, nuo kurios priklauso visuomenės saugumas, ekonomika ir kasdienės paslaugos. Minėdami šią sukaktį, norime ne tik prisiminti istoriją, bet ir parodyti, kokią svarbią vietą ryšys užima šiuolaikiniame pasaulyje“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Orientacinio žaidimo maršrutas apima aštuonis objektus Kauno mieste. Dalyviai, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, spręs užduotis ir atsakys į klausimus apie ryšių istoriją Lietuvoje, radijo raidą, technologinius proveržius ir šiandieninį ryšio pasaulį.
Žaidimo trukmė – apie 2,5 valandos. Jame galima dalyvauti lietuvių kalba, individualiai arba komandomis iki 10 žmonių, komandai pakanka vieno mobiliojo telefono su interneto ryšiu. Dalyvių skaičius neribojamas, žaidimas skirtas visoms amžiaus grupėms. Vėliau RRT planuoja adaptuoti šį žaidimą ir kitiems didžiausiems Lietuvos miestams.
Nuo „Kauno radiofono“ iki pasaulinio ryšio tinklo
1926 m. birželį pradėjusios veikti Kauno radijo stoties signalas buvo girdimas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Varšuvoje, Berlyne ar Kopenhagoje. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia apie 320 radijo stočių.
Per šimtmetį ryšio technologijos smarkiai pasikeitė. Šiandien radijo dažnius naudoja ne tik radijo transliavimo stotys, bet ir mobiliojo ryšio tinklai, palydovai, aviacija, jūrų transportas ir daugybė kitų sistemų. Daugiau nei dešimt tūkstančių palydovų skrieja virš Žemės, užtikrindami ryšį, navigaciją, aplinkos stebėjimą ir kitas paslaugas. Lietuva prisideda prie kosmoso technologijų plėtros – 2014 m. buvo paleistas pirmasis lietuviškas nanopalydovas, svarbus žingsnis šalies kosmoso istorijoje.
Kodėl svarbu reguliuoti radijo dažnius
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įstatuose pabrėžiama, kad radijo dažniai ir geostacionarios palydovinės orbitos yra riboti gamtos ištekliai, todėl jų naudojimas turi būti efektyvus, racionalus ir ekonomiškas. Kadangi radijo bangos nepaiso valstybių sienų, efektyviam ir racionaliam jų naudojimui bei trukdžių išvengimui būtinos bendros tarptautinės taisyklės ir susitarimai. Dėl to radijo dažniai koordinuojami tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Lietuva prie tarptautinės ryšių bendruomenės prisijungė 1923 m. liepos 1 d., tapdama ITU nare. Atkūrus Nepriklausomybę, narystė ITU buvo atnaujinta 1991 m. spalio 12 d.
RRT nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje koordinuoja radijo dažnių naudojimą ir išduoda leidimus jų naudojimui. Bendradarbiaudama su kitų valstybių administracijomis per tarptautines organizacijas (Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT), Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), NATO) užtikrina, kad įvairios ryšio sistemos veiktų sklandžiai, netrukdytų viena kitai ir užtikrintų patikimą ryšį gyventojams bei verslui.
