Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad Lietuva jau viršijo biudžeto išlaidų limitus, todėl galimybės kompensuoti gyventojams išaugusias degalų išlaidas yra ribotos. Galimas kainų mažinimo priemones koalicinė taryba ketina aptarti rugsėjo 30-ąją.
Koalicija svarstys 10 centų akcizo mažinimą
A. Sysas LRT radijui sakė, kad pagal Europos reikalavimus Lietuva išlaidų srityje jau yra „raudonoje zonoje“. Todėl, prieš skiriant naują paramą, anot jo, būtina įvertinti visą valstybės biudžeto padėtį.
„Pirma pinigai, paskui kėdės“, – situaciją apibūdino politikas, pabrėždamas, kad siūlymai didinti išlaidas negali būti vertinami atskirai nuo kitų valstybės įsipareigojimų.
Koalicinės tarybos posėdį inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Rugsėjo 24 dieną jis pasiūlė premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir koalicijos partneriui Aurelijui Verygai apsvarstyti konkretų degalų kainų amortizavimo planą.
Demokratai siūlo laikinai 10 centų už litrą sumažinti degalų akcizą. Įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams, jų skaičiavimu, sumažėtų maždaug 12 centų už litrą.
V. Sinkevičius šį sprendimą vadina greita priemone, galinčia iš karto palengvinti gyventojų ir verslo finansinę naštą. Premjeras tokią priemonę vertina kaip per brangią ir nėra tikras, ar Vyriausybė ryšis ją įgyvendinti.
M. Sinkevičiaus skaičiavimu, akcizo sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį, 40 mln. eurų per du mėnesius arba 60 mln. eurų per tris mėnesius iki metų pabaigos.
Vyriausybė ieško pigesnių priemonių
Kaip pigesnę alternatyvą akcizo mažinimui Vyriausybė svarsto nuo spalio 1 dienos taikyti 50 proc. nuolaidą vietinio susisiekimo traukinių bilietams ir subsidijuoti tolimojo susisiekimo autobusų keliones.
Premjero teigimu, traukinių bilietų lengvata valstybei kainuotų iki 2 mln. eurų per mėnesį, o autobusų kelionių subsidijos – daugiau kaip 3 mln. eurų. Autobusų lengvatai dar reikėtų Seime priimti Transporto lengvatų įstatymo pataisas, todėl ji galėtų įsigalioti nuo lapkričio.
Vyriausybė taip pat ieško galimybių pristabdyti arba atidėti reikalavimus dėl atsinaujinančių išteklių ir biopriedų dalies degaluose, tačiau tokius pakeitimus gali tekti derinti su Europos Sąjunga.
Be to, ketinama svarstyti, ar 2027 metais sustabdyti arba sumažinti suplanuotą kintamosios akcizo dalies – CO₂ dedamosios – augimą. Pagal dabar numatytą tvarką ši dedamoji dyzelino kainą galėtų padidinti apie 10 centų, o benzino – apie 3 centus už litrą.
Premjeras pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai įvertinti, ar dėl brangesnių degalų biudžetas surenka daugiau PVM. Pasak jo, pirminiai duomenys rodo, kad papildomų pajamų nėra, nes gyventojai perka mažiau degalų.
Demokratai ragina stebėti įmonių maržas
V. Sinkevičius taip pat reikalauja nuolat stebėti didmeninių ir mažmeninių degalų kainų santykį, įmonių maržas bei tarptautines naftos ir jos produktų kainas. Kilus įtarimų dėl nesąžiningo verslo elgesio, jo nuomone, reikėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Rugsėjo 24 dieną kai kuriose Lietuvos degalinėse dyzelinas kainavo apie 2,40 euro, o benzinas – apie 2,09 euro už litrą. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo 14–21 dienomis vidutinė „Brent“ naftos kaina siekė 105,8 JAV dolerio už barelį – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę ir 56,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Rugsėjo 25-ąją vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvos degalinėse per parą sumažėjo atitinkamai 1,18 ir 1,02 proc. Šiuos duomenis agentūrai pateikė 69 įmonės, valdančios 753 degalines.
Lietuva 2026 metų pavasarį jau buvo laikinai sumažinusi įprasto dyzelino akcizo pastoviąją dalį nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų. Finansų ministerija tuomet prognozavo, kad, įskaičiavus PVM, litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais.
