Finansinių įpročių tyrimas: dalis lietuvių po atostogų riboja išlaidas, neskiria pakankamai dėmesio finansų valdymui

Pasibaigus vasarai ir grįžus prie įprasto gyvenimo ritmo, apklausa atskleidžia, kad apie ketvirtadalis Lietuvos gyventojų yra priversti mažinti išlaidas. Nors tik 4 proc. rudens pradžią vadina finansiškai sunkiausiu laikotarpiu, daugiau nei pusei darbingo amžiaus gyventojų po atostogų tenka labiau riboti išlaidas.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atstovai, komentuodami apklausos rezultatus, pažymi, kad gyventojų patiriami finansiniai sunkumai po atostogų yra suprantami kaip normalus elgesys, tačiau tai gali signalizuoti ir apie nepakankamą finansų planavimą. Giedrė Tallat-Kelpšaitė, „Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė, pastebi, kad dalis žmonių, nors ir teigia nepatiriantys finansinių sunkumų, po atostogų vis tiek susiduria su išlaidų ribojimu. Tai gali reikšti, kad gyventojai ne visada sąmoningai įvertina savo finansinę padėtį arba nesureikšmina tam tikrų sunkumų, o tai didina riziką dėl ateities išlaidų planavimo.

Apklausa taip pat parodė, kad išlaidų riboti tenka daugiau nei trečdaliui (36,7 proc.) vyresnių nei 45 metų gyventojų. Vyresnių nei 55 metų grupėje šis rodiklis šiek tiek mažesnis – apie 38,1 proc. jų neriboja išlaidų po atostogų.

Didesnės išlaidos atostogų metu dažnai lemia vėlesnius planus ar finansines pasekmes. Beveik 4 iš 10 žmonių, kurie po atostogų riboja išlaidas, atsisako planuotų didesnių pirkinių. Daugiau nei ketvirtadalis naudoja kredito korteles ar vartoja kreditus būtinoms išlaidoms padengti, o kas penktas skolinasi iš artimųjų kasdienėms reikmėms.

„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė rekomenduoja atidžiau sekti ne tik sąskaitas, bet ir kredito istoriją. Apklausa rodo, kad nors beveik du trečdaliai gyventojų periodiškai tikrina savo finansinę padėtį, tik 18 proc. tikrina savo kredito istoriją bent kartą per metus, o 26 proc. nežino, kur tai galima padaryti.

Kai kuriems gyventojams kyla sunkumų apmokant sąskaitas: kas penktam jas apmokėti nepavyksta dėl nepakankamo lėšų kiekio sąskaitoje, o 1 iš 4 tai padaryti negali, nes negavo arba nepastebėjo sąskaitų. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) sužino apie neapmokėtas sąskaitas ar pradelstas skolas tik gavę priminimą ar kreditoriaus pranešimą.

Ekspertė pabrėžia, kad dalis gyventojų neturi aiškaus plano, ką daryti pablogėjus finansinei situacijai. Tik apie 3 proc. gyventojų kreiptųsi į kredito biurą pablogėjus kredito reitingui, o 23 proc. nežinotų, ką daryti. „Creditinfo Lietuva“ siūlo pasibaigus vasarai pasinaudoti proga „perkrauti“ asmeninius finansus, pradedant nuo kredito istorijos patikrinimo.

Apklausą rugpjūtį atliko „Norstat“, joje dalyvavo 1000 18–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Apie „Creditinfo Lietuva“

„Creditinfo Lietuva“ yra didžiausią duomenų bazę Lietuvoje turintis kredito biuras, padedantis verslui ir gyventojams priimti finansinius sprendimus. Įmonė kaupia ir analizuoja kredito bei mokumo duomenis. Bendrovė priklauso tarptautinei „Creditinfo Group“ įmonei.