Alytuje sukčiai apgaule išviliojo 15 tūkst. eurų iš moters, šeštadienį pranešė Policijos departamentas.
Kokie duomenys apie įvykį paskelbti
Policijos departamento pranešime nurodyta tik nusikaltimo vieta, tai, kad nukentėjo moteris, ir išviliota suma — 15 tūkst. eurų. Nei nukentėjusiosios amžius, nei konkreti sukčiavimo schema neskelbiama. Tokie pranešimai skelbiami kaip kasdienė Policijos departamento įvykių suvestinė; pagal įprastą praktiką dėl sukčiavimo pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Prieš tris dienas – dar trys apgauti gyventojai
Vos trimis dienomis anksčiau, rugpjūčio 5-ąją, policija skelbė, kad sukčiai iš trijų Lietuvos gyventojų išviliojo apie 15,6 tūkst. eurų. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tada nurodė, kad 1982 m. gimęs vyras pareiškė, jog rugpjūčio 1–2 d. nuo jo banko sąskaitos apgaulės būdu į kitas sąskaitas buvo pervesta 8,4 tūkst. eurų.
Tame pačiame pranešime minėtas ir liepos 13 d. Vilniuje užfiksuotas atvejis: namuose buvusiai 1970 m. gimusiai moteriai paskambinę nepažįstami asmenys prisistatė telekomunikacijų įmonės ir policijos pareigūnais bei išviliojo 5 214 eurų. Trečiasis atvejis — 2007 m. gimęs asmuo Telšiuose rugpjūčio 2 d. prarado apie 1 989 eurus, suvedęs banko prisijungimo duomenis suklastotoje mobiliosios bankininkystės programėlėje.
Alytaus apskrityje per pusmetį prarasta 221 tūkst. eurų
Per 2026 m. pirmąjį pusmetį Alytaus apskrities gyventojai dėl nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje patyrė 221 725 eurų turtinės žalos. Didžiausia jos dalis teko Alytaus miestui ir rajonui — 81 085 eurai. Druskininkuose prarasta apie 52 tūkst. eurų, Varėnos rajone — daugiau nei 35 tūkst., Prienuose — apie 30 tūkst., Birštone — apie 13 tūkst., Lazdijų rajone — daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Apskrities policija per pirmąjį pusmetį atliko 12 ikiteisminių tyrimų dėl bent 45 tūkst. eurų siekiančios žalos arba elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų. Dažniausia schema — apgaulingos nuorodos į suklastotas svetaines, arba fišingas: užfiksuoti 37 tokie atvejai. Taip pat nustatyta 12 išankstinio mokėjimo sukčiavimų, 6 telefoniniai ir 3 investiciniai sukčiavimai.
Policija pažymi, kad, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, sukčiavimo atvejų sumažėjo — gyventojai vis dažniau atpažįsta klastą ir kreipiasi dar nepatyrę finansinių nuostolių.
Alytuje fiksuoti ir didesni nuostoliai
Panašūs atvejai mieste kartojasi. Šių metų liepą 33 metų alytiškė, paspaudusi SMS žinutėje atsiųstą nuorodą apie neva neapmokėtą baudą, prarado 2 449 eurus. Didžiausias pastarojo meto Alytaus atvejis — 1961 m. gimusi moteris nuo sausio 16 d. iki kovo 18 d. per internetinę investavimo platformą sukčiams pervedė apie 38,3 tūkst. eurų.
Šalyje per ketvirtį bandyta išvilioti 13 mln. eurų
Nacionaliniu mastu per šių metų antrąjį ketvirtį sukčiai bandė išvilioti daugiau nei 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 7,6 mln. eurų, tačiau nusikaltėliams pavyko pervesti 5,4 mln., o faktiniai nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų. Užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejai — 14 proc. daugiau nei per pirmąjį ketvirtį; 1 514 iš jų, arba apie 41 proc., sudarė fišingas: suklastotos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai.
Per visą pirmąjį pusmetį šalyje užregistruota 6 979 sukčiavimo atvejai — 10,2 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau gyventojai ir įmonės prarado daugiau kaip 10,5 mln. eurų, o bandyta išvilioti apie 30 mln. eurų.
Kokios naujos apsaugos priemonės rengiamos
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė teigia, kad vien technologinių finansų įstaigų sprendimų nepakanka — reikalingas finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir pačių gyventojų budrumo bendradarbiavimas.
Rugpjūčio 8 d. skelbta, kad Europos Sąjungos lygmeniu derinamos naujos priemonės: teisė susigrąžinti pinigus, kai apgaulė vykdoma prisidengiant tikrais banko kanalais, bankų keitimasis duomenimis apie sukčius ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas su telekomunikacijų bendrovėmis. Lietuvoje nuo 2025 m. spalio galioja gavėjo tikrinimo (angl. *verification of payee*) reikalavimas, o kaip papildoma apsauga pristatoma nauja tapatybės patvirtinimo programėlė „Smart-ID+“.
