Lietuva prie visuotinio vaikinų šaukimo pereis nuo 2032 metų, tačiau šauktinių skaičius bus didinamas palaipsniui, spalio 29 dieną sutarė Valstybės gynimo taryba. Lietuvos kariuomenė skaičiuoja, kad tuomet kasmet tarnauti būtų pašaukiama apie 8 tūkst. jaunuolių.
Šauktinių skaičius kasmet didės
2026 metais į tarnybą pašaukta apie 4,9 tūkst. jaunuolių – maždaug tūkstančiu daugiau negu 2025-aisiais. Pirminiame oficialiame šių metų šaukimo plane buvo numatyta pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų, iš jų 3 870 – devynių mėnesių tarnybai.
Pagal kariuomenės paskelbtą planą 2027 metais būtų pašaukta daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, 2028-aisiais – beveik 6 tūkst., o 2029-aisiais – jau daugiau kaip 6 tūkstančiai. 2030 metais šauktinių skaičius turėtų priartėti prie 7 tūkst., 2031-aisiais jį viršyti, o 2032 metais pasiekti apie 8 tūkstančius.
Kariuomenės vertinimu, jeigu dabar būtų pašaukti visi sveikatos reikalavimus atitinkantys šaukiamojo amžiaus Lietuvos vyrai, per metus jų būtų apie 8 tūkstančius. Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė kiek mažesnį skaičių – pasak jo, dėl demografinės padėties ir sveikatos reikalavimų kasmet tarnautų apie 7,5 tūkst. jaunuolių.
Šauktinius numatoma kviesti dviem srautais per metus – vasarą ir žiemą. Devynių mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba ir toliau liktų pagrindiniu tarnybos modeliu.
Skubotas perėjimas silpnintų kariuomenės parengtį
Didinant šauktinių skaičių kartu turės daugėti juos rengiančių profesinės karo tarnybos karių, plėstis mokymo ir apgyvendinimo infrastruktūra. Kariuomenė aiškino, kad instruktorių, vietos poligonuose ir šaudmenų reikia ne tik šauktiniams, bet ir jau veikiantiems bei formuojamiems kariniams vienetams.
Spalio 30 dieną kariuomenė nurodė, kad Pirmajai divizijai – pagrindiniam kuriamam Lietuvos kariuomenės sausumos junginiui – suformuoti ir parengti liko treji metai. Šį darbą siekiama užbaigti maždaug iki 2029-ųjų.
Kariuomenės teigimu, pernelyg sparčiai plečiant šaukimą galėtų sustoti jau vykdomi projektai arba suprastėti rezervistų rengimas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat perspėjo, kad skubotas visuotinio šaukimo įvedimas galėtų pabloginti visos kariuomenės parengtį ir mokymo kokybę.
2032 metų terminas pasirinktas įvertinus kokybiško rezervo rengimą, papildomo finansavimo poreikį, šauktinių apgyvendinimo infrastruktūros kūrimą ir laiką, kurio reikia instruktoriams parengti.
Šauktiniai galėtų padėti pasieniečiams ir ugniagesiams
Valstybės gynimo taryba taip pat sutarė plėsti tarnybos formų įvairovę. Šauktiniai galėtų būti rengiami dronų operatoriais, padėti Lietuvos sieną saugančiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba ugniagesiams gelbėtojams.
Privalomai šaukti merginų kol kas neplanuojama – jos ir toliau galėtų rinktis tarnybą savanoriškai. Vis dėlto G. Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras neatmetė galimybės ateityje grįžti prie šio klausimo.
Per Valstybės gynimo tarybos spaudos konferenciją skyrėsi ir pateikti visuotinio šaukimo sąnaudų vertinimai. Prezidentas iš pradžių minėjo iki 100 mln. eurų, kariuomenės vadas – 150 mln. eurų, o vėliau G. Nausėda nurodė orientacinę 120 mln. eurų sumą.
