Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Rusijoje laikinieji reikalų patikėtiniai ketvirtadienį, liepos 10 d., atliko bendrą demaršą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje (URM), per kurį dar kartą pareiškė, kad Baltijos šalys neatvėrė savo oro erdvės atakoms prieš taikinius Rusijoje, ir atmetė kitus melagingus Maskvos pareiškimus. Bendrame trijų šalių pranešime spaudai konstatuojama, kad Rusija, nepaisydama nuosekliai reiškiamos oficialios pozicijos, „toliau skleidžia melą ir eskaluoja padėtį“.
Diplomatai atmetė M. Galuzino kaltinimus
Demaršas buvo atsakas į liepos 4 d. Rusijos užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino išsakytus teiginius. M. Galuzinas naujienų agentūrai RIA Novosti tvirtino, esą Maskva turi „patikrintų duomenų“, kad Latvija ir kitos Baltijos šalys suteikė oro koridorius Ukrainos dronams, atakuojantiems Rusijos civilinę infrastruktūrą. Jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų Rusija nepateikė.
Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai šiuos pareiškimus atmetė kaip visiškai nepagrįstus ir priminė bendrą trijų šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimą, paskelbtą balandžio 10 d. „Bepiločių orlaivių įskridimas į Baltijos šalių oro erdvę yra Rusijos plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, – pabrėžiama bendrame pranešime spaudai.
Diplomatai taip pat pasinaudojo proga dar kartą paraginti Rusiją nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą ir išreiškė tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei jos teisei į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51-ąjį straipsnį.
Įtampa dėl dronų regione auga nuo pavasario
Maskva Baltijos šalis dėl tariamo oro erdvės atvėrimo Ukrainai kaltina ne pirmą kartą. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota atvejų, kai Ukrainos arba, kaip įtariama, Ukrainos kariniai bepiločiai orlaiviai, vykdydami tolimojo nuotolio atakas prieš taikinius Rusijoje, įskrisdavo į Baltijos regiono NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalių vyriausybės šiuos incidentus vertina kaip Rusijos karo prieš Ukrainą padarinį ir atmeta Maskvos kaltinimus, kad jų teritorija ar oro erdvė būtų naudojama atakoms prieš Rusiją.
Reaguodamas į fiksuotus bepiločių orlaivių antskrydžius, prezidentas Gitanas Nausėda dar gegužę pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.
Rusija skelbia ir apie tariamas rusakalbių deportacijas
Per demaršą diplomatai atmetė ir kitus pastaruoju metu Rusijos URM pareigūnų skleidžiamus melagingus teiginius apie Baltijos šalis. Jie pabrėžė, kad Latvija, Estija ir Lietuva užtikrina visišką teisinės valstybės principų laikymąsi visų savo gyventojų atžvilgiu, o priešingi teiginiai neturi faktinio pagrindo ir rodo sąmoningą Rusijos bandymą skleisti dezinformaciją.
Leidinys „The Moscow Times“ šią savaitę pranešė, kad Rusijos URM Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas pareiškė, neva Baltijos šalių valdžia rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus. Prieš tai Rusijos URM paskelbė ketinanti kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl neva „sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje – ministerija tvirtina, kad Baltijos šalyse esą draudžiama vartoti rusų kalbą, „perrašoma istorija“ ir vykdoma „baudžiamoji represijų ir bauginimo politika“.
