Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 21 dieną Niujorke pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė Baltijos regionui tebėra tiesioginė, todėl NATO rytinio flango – rytinių Aljanso valstybių – saugumas pirmiausia turi būti grindžiamas veiksmingu atgrasymu.
Budrys ragino užkirsti kelią agresijai
Ministras kalbėjo renginyje „Saugumo ir atsparumo stiprinimas: Baltijos šalių ir JAV darbotvarkė“, kurį per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos aukšto lygio savaitę surengė Geopolitikos ir saugumo studijų centras. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta Baltijos valstybių ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimui saugumo srityje.
Budrio teigimu, Rusijos karas nėra tolimas ar teorinis iššūkis, nes jis vyksta Lietuvos kaimynystėje, o pastarųjų savaičių incidentai rodo, kad Rusijos agresija nepaiso valstybių sienų.
Ministras pabrėžė, kad pirmasis sąjungininkų tikslas turi būti agresijos atgrasymas. Gynybos veiksmų, anot jo, prireikia tuomet, kai atgrasymas nebesuveikia.
Budrys taip pat sakė, kad Baltijos valstybių grėsmės vertinimas remiasi ne teorinėmis prielaidomis, o istorine patirtimi ir geopolitine tikrove. Pasak ministro, Lietuva nesirinko „pilkosios zonos“ ar tarpinės erdvės tarp Rytų ir Vakarų, bet pasirinko Vakarų aljansus, laisvę ir atsakomybę už savo saugumą.
Baltijos jūros stebėjimas sumažino infrastruktūros apgadinimus
Kaip apčiuopiamą kolektyvinio atgrasymo rezultatą Budrys nurodė 2025 metais pradėtą NATO jūrinio stebėjimo veiklą Baltijos jūroje. Ministro teigimu, ji reikšmingai sumažino sabotažą prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą. NATO 2025 metų ataskaitoje taip pat konstatuotas didelis kritinės povandeninės infrastruktūros apgadinimų sumažėjimas pradėjus šią veiklą.
NATO veiklą „Baltic Sentry“ („Baltijos sargas“) pradėjo 2025 metų sausio 14 dieną, reaguodama į Baltijos jūroje apgadintus energetikos ir telekomunikacijų kabelius. Jai vykdyti pasitelkiami laivai, jūrų patruliavimo orlaiviai, povandeniniai laivai, palydovai, nuotoliniu būdu valdomos priemonės ir stebėjimo dronai.
Skelbdamas apie veiklos pradžią NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė per ankstesnius du mėnesius apgadintus Lietuvą ir Švediją, Vokietiją ir Suomiją bei Estiją ir Suomiją jungusius kabelius. Tačiau jis tuomet pabrėžė, kad tyrimai dar vyko ir sabotažas nebuvo galutinai įrodytas.
Plėsdama stebėjimo technologijas, NATO 2025 metų birželį Baltijos jūroje išbandė daugiau kaip 70 oro, vandens paviršiaus ir povandeninių sistemų. Jos stebėjo kritinę infrastruktūrą ir kasdien sekė šimtus laivų. 2026 metų vasarį Lietuva ir dar septynios NATO valstybės pasirašė ketinimų protokolą dėl antrojo „Task Force X-Baltic“ etapo, kuriuo siekiama kurti NATO užduotims tinkamus nacionalinius pajėgumus nuolatinei Baltijos jūros stebėsenai.
Europa turi sparčiau stiprinti gynybą
Budrys paragino Europą greičiau plėsti gynybinius pajėgumus, didinti gebėjimą atgrasyti Rusiją ir prisiimti didesnę atsakomybę už visos transatlantinės erdvės saugumą NATO sistemoje.
Ministro vertinimu, NATO sąjungininkų vienybė ir ryžtingi veiksmai mažina priešiškų veiksmų mastą. Jis tai įvardijo kaip įrodymą, kad kolektyvinis atgrasymas veikia, o investicijos į saugumą duoda rezultatų.
Budrio vizitas Niujorke vyko rugsėjo 20–24 dienomis. Jo programoje taip pat numatyti paramai Ukrainai skirti renginiai, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis bei Europos Sąjungos ir Šiaurės bei Baltijos šalių ministrų susitikimai. Diskusija dėl Baltijos šalių ir JAV saugumo surengta JT Generalinės Asamblėjos bendrųjų debatų, prasidėjusių rugsėjo 22 dieną, išvakarėse.
