Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas trečiadienį, rugsėjo 30 dieną, Briuselyje paragino Europą atverti komunikacijos kanalus su Rusija ir sudaryti sąlygas taikai Ukrainoje. Jo teigimu, karo baigtį nulems diplomatija, todėl Europos šalys turėtų geriau įsiklausyti į kitą pusę.
R. Radevas ginklų tiekimo strategiją vadina nepasiteisinusia
„Turime pradėti kalbėtis su Rusija“, – per televizijos „Euronews“ surengtą gynybos ir kosmoso aukščiausiojo lygio susitikimą sakė R. Radevas. Jis pabrėžė, kad svarbiausia dabar parengti sąlygas taikai.
Bulgarijos premjero vertinimu, vien karinės paramos Kyjivui nepakaks, nes Ukrainai darosi vis sunkiau apsiginti nuo Rusijos smūgių.
„Turėtume žinoti, kad vien ginklų tiekimas ir rėmimas turi savo ribas“, – pareiškė jis. R. Radevas tvirtino, kad taika bus pasiekta diplomatinėmis priemonėmis, o ne tiekiant ginklus.
Europos strategiją, grindžiamą tolesniu ginklų ir šaudmenų tiekimu Ukrainai, jis pavadino nepasiteisinusia „taikos per jėgą“ politika.
Bulgarijos vyriausybė ginklų tiekimą Ukrainai iš šalies kariuomenės atsargų oficialiai nutraukė birželio 10 dieną – jau po R. Radevo politinio bloko pergalės balandžio rinkimuose. Tokį sprendimą kritikavo Bulgarijos partijos GERB ir „Demokratinė Bulgarija“ bei buvęs šalies premjeras Nikolajus Denkovas.
Premjeras ragina įvertinti blogiausią eskalacijos scenarijų
R. Radevas pareiškė, kad Europos vadovai nepakankamai vertina Rusijos keliamą branduolinę riziką. Pasak jo, sprendžiant dėl tolesnių veiksmų būtina svarstyti ir blogiausią galimą eskalacijos scenarijų.
Bulgarijos premjeras sakė atmetantis Kremliaus branduolinę retoriką, tačiau kartu klausė, kiek Rusiją galima spausti, kol ši imsis kitokių veiksmų.
„Kai Rusija jaučiasi silpna – tai nutiko šiame kare prieš kelerius metus – ji vėl pradeda žaisti branduoline korta“, – teigė R. Radevas.
„Euronews“ duomenimis, Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą – apie 4 400 sukauptų kovinių galvučių. Iš jų 1 796 yra strategiškai dislokuotos.
R. Radevas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad galimas Rusijos ir Europos karas būtų „visiškai kitoks“ ir „labai trumpas“.
NATO atmeta Maskvos kaltinimus ir žada ginti sąjungininkes
Maskva NATO perduotame dokumente pagrasino panaudoti visą turimą arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu Aljanso šalys mėgintų izoliuoti Rusijos Kaliningrado sritį nuo likusios šalies.
Rusijos ambasados taip pat tvirtino turinčios informacijos, esą NATO rengia Kaliningrado oro ir jūrų blokadą. Aljansas šiuos teiginius atmetė ir pareiškė, kad jo pratybos bei kita veikla nekelia grėsmės jokiai Rusijos teritorijos daliai.
NATO rugsėjo 29 dieną pasmerkė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“. Aljanso atstovė Allison Hart kitą dieną patvirtino, kad NATO gavo Maskvos raštą ir į jį atsakė.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareikalavo, kad Rusija nutrauktų branduolinius grasinimus ir karą Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas.
M. Rutte teigė nelaikantis Maskvos pareiškimų realia neišvengiama branduoline grėsme Baltijos šalims, nes Rusija žino negalinti laimėti tiesioginės konfrontacijos su NATO. Pasak jo, Aljansas pastebėtų Rusijos pajėgų telkimą, turi parengtus gynybos planus ir gintų kiekvieną sąjungininkių teritorijos centimetrą.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis Rusijos grasinimus pavadino nepagrįsta psichologinio spaudimo priemone, kuria siekiama skaldyti sąjungininkus ir mažinti paramą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad Lietuva laikosi įsipareigojimų dėl Kaliningrado tranzito, toliau tvirtai rems Ukrainą ir su sąjungininkais rengiasi atsakyti į bet kokias grėsmes.
