Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį pareiškė, kad valdančiosios koalicijos svarstomas didesnis azartinių lošimų, loterijų ir saldintų gėrimų apmokestinimas neišspręs 2027 metų valstybės biudžeto deficito problemos. Pasak politikės, šios priemonės kompensuotų tik nedidelę jau numatyto deficito dalį.
Cukraus mokestį siūloma didinti dar neįvertinus jo poveikio
V. Čmilytė-Nielsen suabejojo ketinimais didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Akcizas nealkoholiniams saldintiems gėrimams Lietuvoje įsigaliojo tik 2026 metų sausio 1 dieną, todėl, anot politikės, jo poveikis dar nėra tinkamai išanalizuotas.
Šis akcizas taikomas gėrimams, kuriuose yra saldiklių arba daugiau kaip 2,5 gramo pridėtinio cukraus 100 mililitrų. Liberalų sąjūdžio lyderė perspėjo, kad skubiai padidinus mokestį jo finansinis efektas gali būti minimalus, nors pats sprendimas sukeltų daug politinių ginčų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius po spalio 28 dieną vykusio koalicinės tarybos posėdžio paskelbė, kad partneriai iš esmės sutaria labiau apmokestinti azartinius lošimus, loterijas ir saldintus gėrimus. Didesni mokesčiai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų liepos.
Premjero vertinimu, per visus metus šios priemonės galėtų duoti iki 100 mln. eurų papildomų pajamų. Kadangi 2027 metais jos galiotų tik pusmetį, kitų metų biudžeto įplaukos siektų apie 50 mln. eurų.
Koalicija darbo grupę subūrė jau pateikusi biudžetą
V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo valdančiuosius dėl to, kad biudžetui skirta darbo grupė buriama tik po projekto pateikimo. Jos nuomone, tokia grupė turėjo veikti prieš Vyriausybei pristatant biudžetą visuomenei.
Spalio 28 dieną valdančioji koalicija nutarė į darbo grupę deleguoti šešis trijų koalicijos partijų atstovus. Jie turės ieškoti bendro sprendimo, kaip padidinti valstybės pajamas ir sumažinti viešąsias išlaidas.
Finansų ministerija modeliuoja didesnį saldintų gėrimų, lošimų ir loterijų apmokestinimą. Koalicijai priklausantys „valstiečiai“ savo ruožtu teigia, kad ministerija neatsižvelgė į jų siūlymus sparčiau didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius yra pareiškęs, kad dabartinio 2027 metų biudžeto projekto nepalaiko dėl numatyto 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto deficito. Jo skaičiavimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai galėtų kasmet duoti apie 70 mln. eurų ir sumažinti deficitą iki 3,7 proc. BVP.
Įtampa koalicijoje gali išlikti iki metų pabaigos
V. Čmilytė-Nielsen prognozavo, kad nesutarimai valdančiojoje koalicijoje gali tęstis iki 2026 metų pabaigos. Politikės teigimu, mažesnieji partneriai supranta, kad ir jiems tektų politinė atsakomybė, jeigu dabartiniai sprendimai ateityje sukeltų rimtų valstybės finansų problemų.
Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 29 dieną pritarė papildomam lošimų, loterijų ir saldintų gėrimų apmokestinimui kaip vienam iš būdų mažinti deficitą nesiimant naujos plačios mokesčių reformos.
Šalies vadovas pripažino, kad šios priemonės neatneš milijardinių pajamų, tačiau iki 100 mln. eurų siekiančias metines įplaukas pavadino reikšmingomis. Anot prezidento, pasiekimas būtų net ir 0,1 procentinio punkto sumažintas deficitas.
Oficialiame 2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola. Deficitas viršytų Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. BVP ribą.
