Latvijos parlamentas – Saeima – spalio 29 dieną galutiniu svarstymu skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis pasieniečiams aiškiai suteikta teisė fizine jėga, specialiosiomis priemonėmis, ginklu ar tarnybiniu šunimi atremti išpuolius prieš sienos infrastruktūrą ir kitus jų tarnybos saugomus objektus.
Pareigūnai galės šauti ir be įspėjimo
Iki šiol Latvijos įstatymai jau leido pasieniečiams naudoti jėgą ir ginklus, pavyzdžiui, ginantis nuo pareigūno ar kito žmogaus užpuolimo arba nutraukiant viešosios tvarkos pažeidimą, trukdantį saugoti sieną. Tačiau teisė šiomis priemonėmis ginti pačią sienos infrastruktūrą ir kitus Valstybės sienos apsaugos tarnybos saugomus objektus nebuvo įtvirtinta tiesiogiai.
Latvijos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento direktorius Vilnis Vītoliņš aiškino, kad dėl tokio teisinio neapibrėžtumo pareigūnams galėjo kilti abejonių, ar jie turi teisę jėga ginti sienos infrastruktūrą.
Naujosios nuostatos aiškiai leidžia atremiant išpuolį naudoti fizinę jėgą, specialiuosius kovos veiksmus, specialiąsias priemones, ginklą ir tarnybinį šunį. Ginklą bus galima panaudoti be išankstinio įspėjimo, jeigu konkrečiomis aplinkybėmis įspėti neįmanoma.
Jeigu panaudojus ginklą žmogus būtų sužeistas arba žūtų, Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti prokuratūrą.
Pataisas paskatino incidentai prie išorės sienos
Pataisų rengimas siejamas su spalio pradžioje užfiksuotais incidentais, kai ginkluoti asmenys grasino Latvijos kariams, stūmė migrantus Latvijos link ir apgadino sienos stebėjimo įrangą.
Už įstatymo projektus atsakingos Saeimos Gynybos komisijos pirmininkas Raimondas Bergmanis pareiškė, kad prie Latvijos išorės sienos vyksta „hibridinis karas“. Pasak jo, valstybės sienos neliečiamumas ir jos infrastruktūros apsauga yra esminė šalies teritorinio vientisumo dalis, o pataisos leis pareigūnams nedelsiant stabdyti pažeidimus ir ginti Latvijos saugumą.
Sustiprintas Latvijos valstybės sienos apsaugos režimas tuo metu buvo nustatytas iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.
Pareigūnų vidaus tyrimai sukėlė abejonių
Kartu priimtos Baudžiamojo proceso įstatymo pataisos numato, kad sustiprinto sienos apsaugos režimo metu galimus pasieniečių nusikaltimus, padarytus vykdant tarnybą, galės tirti pačios Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai.
Tokiai tvarkai neprieštaravo Latvijos teisingumo ir vidaus reikalų ministerijos, ją palaikė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras Kasparas Andruškinsas įspėjo, kad institucijos atliekamas savo pareigūnų veiksmų tyrimas neatitiktų tarptautinių nepriklausomo ir objektyvaus tyrimo standartų.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovė taip pat perspėjo, kad nepriklausomo tyrimo nebuvimas galėtų sukelti problemų, jeigu pasieniečių veiksmai būtų apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Pirminiame pasiūlyme siekta tokiais atvejais suteikti pasieniečiams imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši nuostata į galutinį pataisų projektą nebuvo įtraukta.
