Visa Vokietijos brigada į Lietuvą bus perkelta ir visišką operacinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų pabaigos. Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nilsas Hilmeris Lietuvos krašto apsaugos viceministrui Broniui Bieliauskui teigė, kad pagrindiniai perkėlimo procesai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką.
Tarnauti Lietuvoje nori vis daugiau Vokietijos karių
Vokietijos sostinėje Berlyne susitikę B. Bieliauskas ir N. Hilmeris daugiausia dėmesio skyrė brigados perkėlimui bei jai reikalingos karinės ir civilinės infrastruktūros plėtrai.
N. Hilmerio teigimu, Vokietijos karių, norinčių tarnauti Lietuvoje, skaičius auga, todėl brigada visą pajėgumą turėtų pasiekti laiku. Bundesveras, Vokietijos ginkluotosios pajėgos, rugsėjo 14 dieną skelbė, kad savanoriais jau užpildyta apie 80 proc. brigados pareigybių. Nuo gegužės tarnauti Baltijos regione savanoriškai pasisiūlė daugiau kaip 2,5 tūkst. karių.
Nors pirmiausia remiamasi savanoriškumu, Vokietija numato, kad neužpildytoms logistikos, informacinių technologijų ir kitoms specializuotoms pareigoms gali tekti privalomai paskirti vidutinį triženklį skaičių karių.
Iki 2026 metų pabaigos po brigados vėliava Lietuvoje turėtų tarnauti apie 2 tūkst. karių ir civilių. Iki 2027 metų pabaigos personalo skaičius turėtų priartėti prie 5 tūkst. – galutinę brigados sudėtį Vokietijos kariuomenė detalizuoja kaip maždaug 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių Bundesvero darbuotojų.
Spalio 2 dieną pristatytame perkėlimo plano projekte numatyta, kad pagrindinis karių judėjimas vyks 2027 metų antrąjį pusmetį. Galutines plano detales ketinama suderinti lapkritį vyksiančioje planavimo konferencijoje.
Rūdninkuose statomas brigadai skirtas karinis miestelis
Nuolatinė pagrindinė brigados dislokacijos vieta bus Rūdninkų karinis poligonas Šalčininkų rajone. Jame statomas Rūdninkų karinis miestelis, vadinamas didžiausiu karinės infrastruktūros projektu nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Pirmasis statybų etapas artėja prie pabaigos. Spalio 5 dieną Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad jau baigti iki 600 karių skirti gyvenamieji korpusai, tačiau juose dar montuojama įranga, diegiamos apsaugos ir informacinių technologijų sistemos.
Pirmajame etape iš viso statoma 18 įvairios paskirties objektų: administraciniai pastatai, valgykla, sandėliai, garažai, ginklinės ir karinės technikos priežiūros infrastruktūra. Darbų vertė siekia apie 127 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, juos vykdo Lietuvos bendrovė „EIKA Construction“.
Antrasis etapas apima 170 hektarų teritoriją ir likusius gyvenamuosius, štabo bei mokymo objektus. Jis įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, o sutartys įsigaliojo 2026 metų vasarą. Teritorijoje jau statomi pastatai ir tiesiami inžineriniai tinklai.
Poligone taip pat plėtojami modernūs šaudyklų kompleksai. Jie turėtų sudaryti sąlygas brigados kariams Lietuvoje ne tik gyventi ir tarnauti, bet ir treniruotis bei tobulinti kovinius įgūdžius.
Veiksmų planas apima ir paslaugas karių šeimoms
B. Bieliauskas sakė, kad Lietuva siekia sudaryti brigadai sąlygas treniruotis, rengtis užduotims ir veikti kartu su sąjungininkais. Per vizitą Lietuvos delegacija aplankė Vokietijos karinio rengimo teritorijas ir oro bazę, kurioje treniruojasi NATO pilotai, kad įvertintų sąjungininkų naudojamus infrastruktūros ir karių rengimo sprendimus.
Brigados perkėlimas grindžiamas 2023 metų gruodžio 18 dieną Vilniuje Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų pasirašytu bendru Veiksmų planu. Jame visiškas brigados įsikūrimas siejamas ne vien su personalo perkėlimu, bet ir su karinės bei civilinės infrastruktūros, atsargų, medicininės paramos, mokyklų ir vaikų priežiūros paslaugų sukūrimu.
