Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugsėjo 18 d. pareiškė, kad Lietuva turėtų ne džiaugtis sėkmingai numuštu iš Baltarusijos įskridusiu dronu, o gerokai daugiau pastangų skirti pasirengimui galimoms hibridinėms atakoms.
Liberalų vadovė ragina išlikti budriems
V. Čmilytė-Nielsen sukritikavo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pasididžiavimą sėkminga operacija ir jo pavartotą palyginimą, kad „pirmas blynas neprisvilo“.
„Buvo tokio džiaugsmo ir džiugesio, ypač ministro Roberto Kauno, tokio pasipuikavimo, kad štai mums viskas pavyko iš pirmo karto“, – Žinių radijui sakė politikė.
Jos teigimu, valdžios atstovai turėtų „dvigubai–trigubai“ daugiau pastangų skirti pasirengimui galimoms tolesnėms hibridinėms atakoms, nes panašių išpuolių dar gali būti. Gyventojams Liberalų sąjūdžio vadovė patarė nepanikuoti, tačiau išlikti budriems.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad Lietuva oro gynybos srityje juda pernelyg lėtai ir vis dar smarkiai kliaujasi sąjungininkų pagalba. Jos vertinimu, rekordinės gynybos biudžeto lėšos nepakankamai greitai virsta realiais pajėgumais, nes atsakingoms institucijoms trūksta darbuotojų, ekspertų ir vadybinių gebėjimų.
Politikė atkreipė dėmesį ir į neužimtas krašto apsaugos viceministrų pareigas. Anot jos, pats R. Kaunas šiuo metu kuruoja gynybos pajėgumų stiprinimą bei pirkimus.
Auditas atskleidė užsitęsusius ginkluotės pirkimus
Valstybės kontrolės audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025 metais.
Auditoriai taip pat nustatė, kad 42 proc. vertintų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų. Rekomenduojama didžiausia viso tarptautinio pirkimo trukmė yra 180–240 kalendorinių dienų.
Atsakydamas į kritiką R. Kaunas nurodė, kad už karinius įsigijimus atsakinga Gynybos resursų agentūra yra reformuojama, pirkimų procedūros spartinamos, taip pat ieškoma keliolikos naujų specialistų.
Ministro teigimu, nuo rugsėjo 1 d. visi Krašto apsaugos ministerijos pirkimai planuojami vienoje sistemoje, kuri turėtų paspartinti duomenų sisteminimą ir analizę.
Rusijos droną numušė Italijos naikintuvai
Incidentas įvyko rugsėjo 15-osios naktį. Iš Baltarusijos įskridusį droną ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Už vieno–dviejų kilometrų esančiame Rūčkakiemio kaime vaizdo stebėjimo kamera numušimo akimirką užfiksavo apie 0.19 val. Per operaciją buvo panaudota raketinė ginkluotė.
R. Kauno teigimu, Lietuvos pajėgos aptiko objektą, perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai ir nuo pirmos minutės dalyvavo priimant sprendimą. Visa operacija truko apie 30 minučių. Dronas gabeno sprogmenį, kurį po numušimo neutralizavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai.
Prezidentas Gitanas Nausėda po Valstybės gynimo tarybos posėdžio paskelbė, kad tai greičiausiai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, skirtas pulti Ukrainą, tačiau elektroninės kovos priemonių nukreiptas nuo kurso. Prezidento vertinimu, veikiausiai tai nebuvo sąmoninga ataka prieš Lietuvą.
Rugsėjo 17 d. R. Kaunas patvirtino, kad dronas buvo rusiškas, o jo taikinys buvo Ukrainoje. Baltarusijai dėl Lietuvos sienos ir oro erdvės pažeidimo buvo įteikta protesto nota.
G. Nausėda perspėjo, kad panašūs incidentai gali kartotis. Jo teigimu, Lietuvai reikia greičiau atpažinti bepiločius orlaivius ir turėti alternatyvių jų neutralizavimo priemonių, nes naikintuvų naudojimas tam nėra efektyvus.
R. Kaunas nurodė, kad daugiasluoksnę oro gynybos sistemą planuojama parengti iki 2027 metų pabaigos, o pasienyje jau diegiami papildomi radarai. Krašto apsaugos ministerija po incidento taip pat pripažino būtinybę toliau stiprinti objektų aptikimo ir neutralizavimo galimybes. Droną sunaikinę Italijos kariai buvo apdovanoti vardinėmis monetomis.
