Latvija per derybas dėl 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto sieks gauti apie 7 mlrd. eurų papildomų lėšų rytiniam flangui stiprinti. Tai rugsėjo 18 dieną Latvijos parlamento – Saeimos – Europos reikalų komisijoje paskelbė šalies premjeras Andris Kulbergas.
Ryga ekonominius nuostolius įvertino 7,43 mlrd. eurų
Kulbergas Latvijos prašymą grindė Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango valstybių ekonomikoms. Jo pateiktais Europos Komisijos skaičiavimais, infliacija rytinėse ES pasienio šalyse dėl šios grėsmės buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už Bendrijos vidurkį.
Tų pačių valstybių bendrojo vidaus produkto augimas 2022–2023 metais buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, negu prognozuota ES. Latvijos premjero teigimu, per septynerių metų laikotarpį apskaičiuoti jo šalies ekonominiai nuostoliai siekia apie 7,43 mlrd. eurų, todėl Ryga ir siekia maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo.
Šį poreikį Kulbergas viešai įvardijo ir rugsėjo 11 dieną Latvijos sostinėje vykusioje Rygos konferencijoje. Visos ES rytinio flango valstybės kartu prašo 54 mlrd. eurų.
Pagal siūlomą naują ES biudžeto modelį sanglaudos, žemės ūkio, vidaus reikalų ir socialinės politikos finansavimas būtų sujungtas į vieną bendrą paketą. Jo lėšos vėliau būtų skirstomos nacionaliniu lygmeniu.
Dabartiniame pasiūlyme Latvijai numatytas mažesnis bendras finansavimas. Rygos vyriausybė tokį rezultatą vadina nepriimtinu.
Lietuvos ir kitų šalių parama sustiprino Latvijos poziciją
Kulbergo teigimu, Latvijos poziciją remia Lietuva ir Estija, o paramą taip pat išreiškė Suomija, Lenkija ir Rumunija. Baltijos šalių iniciatyva nuoroda į rytinį flangą kaip ypatingą aplinkybę jau įtraukta į ES valstybių ir vyriausybių vadovus vienijančios Europos Vadovų Tarybos išvadas.
Papildomas finansavimas Latvijai būtų skirtas neatidėliotiniems poreikiams, tarp jų – žemės ūkiui ir europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“. Šį Baltijos šalis su likusia Europa turintį sujungti projektą Latvijos premjeras įvardijo kaip itin svarbų kariniam mobilumui.
Biudžetą mažinti reikalaujančios šalys apsunkins susitarimą
Kulbergas pripažino, kad susitarti dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos bus sunku. Vokietija, Danija, Suomija, Nyderlandai ir Austrija pareikalavo Europos Komisijos pasiūlytą biudžetą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų.
Komisija 2028–2034 metų laikotarpiui siūlo apie 1,76 trln. eurų biudžetą 2025 metų kainomis. Einamosiomis kainomis jo vertė siektų beveik 2 trln. eurų, arba maždaug 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.
Daugiametę finansinę programą ES Taryba gali patvirtinti tik vieningai, o galutiniam reglamentui taip pat reikės Europos Parlamento pritarimo. Politinį susitarimą siekiama pasiekti iki 2026 metų pabaigos.
Artimiausias oficialus derybų etapas numatytas rugsėjo 22 dieną, kai ES valstybių ministrus vienijanti Bendrųjų reikalų taryba aptars biudžetą ir rengsis spalį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.
