Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 18 dieną po mirties apdovanojo 36 žmones, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusius žydus nuo nacių genocido. Prezidentūroje surengtoje ceremonijoje Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius jų vardu atsiėmė vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.
Artimieji atsiėmė apdovanojimus už išgelbėtas gyvybes
Apdovanojimai skirti rugsėjo 16 dienos prezidento dekretu. Jame pabrėžiama, kad žydus gelbėję žmonės rizikavo savo bei šeimų gyvybėmis.
Tarp pagerbtųjų – Chana Bravo, Vladas Dautartas, Jurgis ir Stasė Dužinskiai, Juzė ir Vincas Gudaičiai, Wanda ir Adomas Kaminskai, Ignatijus ir Zofija Karpavičiai.
Apdovanoti gelbėtojai karo metais gyveno įvairiose Lietuvos vietose – Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pabradės, Radviliškio, Telšių ir Vilniaus apylinkėse, taip pat Vilkaviškyje, Vilniuje, Kaune bei Telšiuose.
Ceremonijoje G. Nausėda sakė, kad dauguma gelbėtojų buvo paprasti žmonės, nesirengę žygdarbiams ir neplanavę tapti didvyriais. Tačiau lemtingą akimirką jie pasirinko žmoniškumą, drąsą ir pasiaukojimą.
Prezidento teigimu, tūkstančių Lietuvos žydų gelbėtojų pasiryžimas ginti bendrapiliečių gyvybes bei orumą parodė, kad net žiauriausiomis aplinkybėmis žmogus gali rinktis gėrį ir tiesą. Šalies vadovas pabrėžė, kad jų drąsa tapo pavyzdžiu ir vilties šaltiniu visai žmonijai, todėl šiandien ypač svarbu saugoti gelbėtojų atminimą.
Gelbėtojai slėpė šeimas ir išvedė vaikus iš geto
Kauno geto antifašistinei organizacijai priklausiusi Chana Bravo 1943 metais iš geto išvedė būsimą politologą Aleksandrą Štromą. Jai taip pat pavyko išvesti Avivą Fridmanaitę.
Kauno gete gimusi Ariela Abramovičiūtė-Sef buvo išnešta iš geto ir palikta prie gydytojo Petro Baublio vadovaujamo „Lopšelio“. Vėliau mergaitę savo sodyboje slėpė Dautartų šeima, tarp jos narių buvo ir būsimasis rašytojas Vladas Dautartas.
Karkliškių kaime Vasiliauskų šeima beveik metus slėpė tėvų ir brolio netekusią Chają Rozą Šeraitę. Vėliau ją priglaudė Elzbieta Dužinskaitė-Servienė ir jos tėvai Jurgis bei Stasė Dužinskiai.
Juzė ir Vincas Gudaičiai nuošaliuose savo namuose slėpė Iciką ir Sarą Šteinus bei Saros seserį Klarą. Visi trys sulaukė 1944 metų rugpjūčio, kai iš vietovės pasitraukė vokiečiai.
Ignatijus ir Zofija Karpavičiai Zabarijos kaime išgelbėjo dvi Vievio žydų šeimas. Savo namuose jie įrengė slėptuvę už kambario sienos, o prie miškelio – bunkerį.
Marijona Markutavičienė kelerius metus rinko maistą ir kitą paramą. Taip ji prisidėjo prie 13 žydų išgelbėjimo Vaclovo ir Onos Paškauskų sodyboje Klėriškių kaime.
Ona ir Petras Tarnauskai su dukra Ona, vėliau tapusia Šipailiene, beveik visą karą slėpė Hendalę Frankaitę-Smolienę, pabėgusią iš į egzekuciją varomos žmonių kolonos. Moteriai žuvus, Tarnauskai užaugino jos našlaičiu likusį sūnų.
Rugsėjo 23-iąją Lietuva pagerbs genocido aukas
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, jo teikimu nuo 1992 iki 2026 metų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1 767 Lietuvos žydų gelbėtojai.
Iki nacių ir sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 metais buvo galutinai sunaikintas Vilniaus getas. Šiemet taip pat sukanka 85 metai nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios.
Oficiali aukų pagerbimo ceremonija rugsėjo 23 dieną 12.30 val. vyks Panerių memoriale Vilniuje. Ją organizuoja Kultūros ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
